2007-07-31
www.am.lt

Siekdamas išsiaiškinti visuomenės nuomonę apie miškų ūkio veiklą Lietuvoje, taip pat nustatyti privačių miškų savininkų poreikius miškų ūkio paslaugoms, informavimui miškininkystės, Europos Sąjungos paramos ir kitais aktualiais klausimais, Aplinkos ministerijos Miškų departamentas inicijavo gyventojų sociologinę apklausą svarbiausiais miškų ūkio klausimais, kurią atliko Lietuvos miškų institutas. Tam, kad būtų gauti patikimi apklausos rezultatai, visose 60-yje šalies savivaldybių iš viso buvo apklaustas 1021 vyresnis nei 18 metų amžiaus Lietuvos gyventojas. Šio tyrimo rezultatai skelbiami Aplinkos ministerijos tinklapyje www.am.lt

Prieš trejetą metų panašus visuomenės tyrimas buvo atliktas visos Europos mastu. Turint visų šių tyrimų rezultatus atsiveria gera galimybė palyginti ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių piliečių požiūrį į miškus, jų būklę ir veiklą juose.

Miškas visiems svarbus ir reikalingas

Apklausos duomenis parodė, kad per paskutinius 3 metus miške lankėsi beveik visi apklaustieji Lietuvos gyventojai. Besilankančių miške skaičius per trejus metus padidėjo nuo 82 proc. iki 96 proc. Tik 4 proc. apklaustųjų nurodė, kad nei karto nesilankė miške. Kas trečias apklaustas Lietuvos gyventojas savo būstą apšildo malkomis. Neatsirado nei vieno iš apklaustųjų, kuriam miško teikiama ekologinė nauda būtų visiškai nesvarbi. Šioje vietoje lietuviai mąsto panašiai, kaip ir kiti europiečiai – ekologinė miško vertė į pirmą vietą iškeliama daugumoje Europos šalių. Beje, medžioklės plotus, kaip miško teikiamą naudą, priešingai nei Vokietijoje ar kitose Vidurio Europos šalyse Lietuvos gyventojai įvertino žemiausiu balu.

Miškų užtenka, jie tvarkomi patenkinamai

Dauguma gyventojų mano, kad Lietuvoje miškų užtenka. Praktiškai nei vienas apklaustųjų nenurodė, kad jų yra per daug. Visuomenės akimis šiuo metu miškai yra tvarkomi nei gerai, nei blogai. Gyventojai mano, kad valstybiniai miškai geriausiai tvarkomi Marijampolės ir Alytaus apskrityse, o blogiausiai – Šiaulių, Kauno ir Telšių apskrityse. Privatūs miškai geriausiai tvarkomi Klaipėdos ir Marijampolės apskrityse, o blogiausiai Šiaulių ir Kauno apskrityse. Apklausoj dalyvavę asmenys įvardijo visą eilę ūkininkavimo miškuose problemų: per daug kertama, miškai prišiukšlinti, miškai nevalomi (nevykdomi miško ugdymo ir sanitariniai kirtimai), vagystės, medienos grobstymas, neūkiškumas ir pan. Blogiausiai ūkininkavimą tiek privačiuose, tiek valstybiniuose miškuose vertina pensininkai, geriausiai – studentai.

Du iš trijų Lietuvos gyventojų mano, kad valstybė turėtų skirti daugiau dėmesio ir lėšų aplinkos apsaugai. Panašiai galvoja ir kitų Europos Sąjungos šalių piliečiai. Per trejus metus padaugėjo manančių, kad saugomų teritorijų Lietuvoje yra per mažai. Šiuo metu taip teigia trečdalis apklaustųjų.

Gyventojai nori laisvai lankytis miškuose

Apie 77 proc. apklaustųjų teigia, kad privačių miškų savininkams nereikėtų suteikti teisės uždrausti piliečiams laisvai lankytis privačioje valdoje. Tik 14 proc. mano, kad savininkams tokią teisę reikėtų suteikti, tam dažniau pritaria žemesnį išsilavinimo lygį turintys gyventojai.

Apklausos duomenimis Lietuvos gyventojai miške lankosi 3-4 kartus per metus. Lankymosi miške tikslas numeris vienas išlieka grybavimas. Net du trečdaliai respondentų šį tikslą nurodė kaip pagrindinį. Antra pagal svarbą lankymosi miške priežastis – poilsiavimas miške. Toliau seka uogavimas. Dažniausiai miške poilsiauja jaunimas, didmiesčių gyventojai, šeimos, kurių pajamos didesnės nei vidutinės, o grybauja ir uogauja dažniau vyresnio amžiaus žmonės. Pastaroji tendencija pastebima ir kitose Europos šalyse, ypatingai centrinės ir šiaurės Europos valstybėse – čia grybavimas ir uogavimas taip pat populiaresnis tarp vyresnio amžiaus žmonių. Lietuvos miškuose dažniau lankosi vyrai, o ne moterys.

Lietuvos gyventojai miške pasigenda įrengtų poilsiaviečių, dviračių takų, pažintinių takų ir kitų poilsiui gamtoje skirtų objektų. Taip mano apie 80 proc. respondentų. Maždaug du iš trijų apklaustųjų teigia, kad miškuose taip pat nepakanka informacinių ženklų ir nuorodų, informacijos apie pažintinius ir mokomuosius objektus.

Girininkas - „gamtos advokatas“

Gyventojai mano, jog miškininko pareigos – saugoti mišką ir šviesti visuomenę. Šiuo klausimu dar kartą sutapo Lietuvos gyventojų ir kitų europiečių nuomonė. Lietuvos visuomenės nuomone, svarbiausios miškininko pareigos turėtų būti šios: organizuoti miško sodinimo darbus, saugoti mišką nuo vagysčių, gaisrų, kenkėjų ir ligų, konsultuoti privačių miškų savininkus bei šviesti visuomenę apie miško teikiamą naudą, informuoti ją apie miškų būklę, vykdomą ūkinę veiklą miškuose. Kitose Europos šalyse miškininkas taip pat pirmiausia siejamas su kompetentingu ir patikimu gamtos sergėtoju, saugančiu ir auginančiu sveiką mišką. Be to, miškininkas ir čia įvardinamas, kaip “gamtos advokatas”, asmuo geriausiai galintis informuoti visuomenę apie miškų būklę ir situaciją miškuose.