 Parama trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimui ir auginimui yra teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ trečiąją veiklos sritį. Plantaciniams želdiniams priskiriami augalai, kurių laikas tarp 2 kirtimų yra ne ilgesnis nei 5 metai, todėl jų auginimas greitai atsiperka,- informuoja 2009-12-14 Nacionalinė Mokėjimų Agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.
Pakoreguotos taisyklės Siekiant, kad parama galėtų pasinaudoti daugiau asmenų, pakoreguotos minėtos veiklos srities įgyvendinimo taisyklės. Vienas iš pakitimų susijęs su žemės nuosavybės teise. Nuo šiol trumpos rotacijos želdinius leidžiama veisti ne tik nuosavoje žemėje, bet ir nuomojamoje iš privačių asmenų ar valdomos panaudos ir kitais pagrindais žemėse. Žemės ūkio naudmenų nuoma ar panauda privalo būti ne trumpesnė kaip 10 metų nuo sutarties pasirašymo dienos. Be to, nuomos, panaudos ar kitais pagrindais naudojamų žemės ūkio naudmenų sutartys turi būti įregistruotos Registrų centre. Tokiose sutartyse taip pat turi būti numatyta trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimo galimybė. Dokumentų pateikimo naujovės Dar viena įgyvendinimo taisyklių naujovė susijusi su pateikiamais dokumentais. Nuo šiol pareiškėjams, ketinantiems projektus ar jų dalį įgyvendinti skolintomis lėšomis, paskolos sutartis nebūtina pateikti su paraiška, jas galima pristatyti kartu su pirmuoju mokėjimo prašymu. Tuo tarpu su paraiška užtenka pristatyti paskolos suteikimo galimybę patvirtinančius dokumentus. Jeigu projektus yra numatoma įgyvendinti nuosavomis lėšomis, tuomet iki pirmojo mokėjimo prašymo reikia pateikti raštišką nuosavų lėšų naudojimo patvirtinimą. Paraiškas į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) teritorinius skyrius pagal numatomą projekto įgyvendinimo vietą gali teikti fiziniai ir juridiniai asmenys iki šių metų pabaigos. Kartu su paraiška reikia pateikti numatomų įgyvendinti projektų aprašus ir įgaliotų institucijų patvirtintus plantacinių želdinių įveisimo energetiniais tikslais projektus. Juose turi būti užtikrinama, kad nebus daroma žala drenažo sistemoms. Projektų aprašuose turi būti numatytos ir pagrįstos investicijos, jų tikslai, galimi finansavimo būdai, projekto įgyvendinimo terminai. Finansuoja iki 60 proc. Trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai turi būti įveisiami ne mažesniame kaip 1 hektaro žemės ūkio naudmenų plote ir kertami ne rečiau kaip kas 5 metus. Už vieną hektarą plantaciniais želdiniais apsodintų žemės ūkio naudmenų pareiškėjai gali gauti iki 5179 litų siekiančią išmoką. Bendra vienam projektui skiriamos paramos suma negali viršyti 690 560 litų. Norėdami veisti trumpos rotacijos želdinius, paramos gavėjai turi investuoti ir nuosavų lėšų. Daugiausiai KPP lėšomis – iki 60 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų – finansuojama dar 40-mečio nesulaukusiems jauniesiems ūkininkams, kurie dirba mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų finansuojama likusiems jauniesiems ūkininkams ar kitiems asmenims, ūkininkaujantiesiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Visiems kitiems pareiškėjams gali būti kompensuojama – iki 40 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Paramos lėšomis remiamas želdinimo projekto parengimas, dirvos paruošimas, sodinukų įsigijimas ar sodinimas, bendrosios ir projekto viešinimo išlaidos. Parama neteikiama plantaciniams želdiniams veisti teritorijose, priklausančiose „NATURA 2000“ tinklui. Trys teikimo būdai Nuo lapkričio mėnesio pareiškėjai, teikdami paraiškas pagal KPP priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, turi galimybę gauti ir lengvatinių paskolų. Neturintiems pakankamai nuosavų lėšų suteikiama galimybė lengviau pasinaudoti parama įveisiant trumpos rotacijos plantacinius želdinius. Įgyvendinimo taisyklėse nurodyti trys paraiškos teikimo būdai: pirmasis – siekiant tik investicinės paramos, antrasis – siekiant tik paskolos, trečiasis – tam pačiam projektui siekiant ir investicinės paramos, ir paskolos. Ūkininkas gali pretenduoti tik į paskolą, neprašydamas investicinės paramos. Siekiant tik paskolos reikia atitikti visus tinkamumo kriterijus paramai gauti, kurie išdėstyti KPP priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ atitinkamos veiklos srities įgyvendinimo taisyklėse. Nepriklausomai nuo teikimo būdo visos paraiškos renkamos NMA teritoriniuose skyriuose pagal projekto įgyvendinimo vietą. Jei siekiama paskolos, pirmiausia reikia kreiptis į NMA. Įvertinus paraišką teigiamai, pareiškėjui išduodama tinkamumo gauti paskolą pažyma (nurodant tinkamas finansuoti išlaidas), kuri galioja pusę metų nuo jos išdavimo datos. Turėdamas pažymą, pareiškėjas kreipiasi į vieną iš aštuonių bankų: DnB NORD, Medicinos bankas, „Parex“, SEB, „Snoras“, „Swedbank“, Šiaulių bankas ir Ūkio bankas dėl paskolos suteikimo. Gavęs teigiamą banko sprendimą, pareiškėjas vėl kreipiasi į NMA. Per 5 darbo dienas NMA įvertina, ar banko sprendimas suteikti paskolą nekeičia ankstesnio projekto vertinimo. Jei nesikeičia sąlygos ir paramos apskaičiavimas, ne ilgiau kaip per 5 darbo dienas NMA apskaičiuoja paramos intensyvumą ir sumą bei skiria paramą. Su banku pareiškėjas paskolos sutartį pasirašo, kai yra priimtas galutinis sprendimas dėl paramos skyrimo. ***************************  Papildoma informacija:
http://www.biokuras.lt/lt/apie-mus/atsinaujinanciu-energijos-istekliu-resursai.html *******************************************
 Biokuro gamybai naudojamų želdinių verslas Lietuvoje populiarėja – vis daugėja medelynų, iš kurių gaunamas produktas, tinkamas šilumai gaminti. Už lėšas, skirtas pagal Kaimo plėtros 2007-2013 m. programą, Lietuvoje plečiamos gluosnių plantacijos. Šį aplinką saugoti padedantį verslą remia ES,- informuoja 2009-12-15 dienraščio "Lietuvos rytas" korespondentas Vygandas TRAINYS straipsnyje "Biokuro verslui gyvybę įpūtė ES parama"
Didžiausios Lietuvos gluosnių verslo plantacijos driekiasi Kaišiadorių rajone. Šių valdų savininkė bendrovė „Renergija“ sėkmingai pasinaudojo Kaimo plėtros 2007-2013 m. programos parama ir savo plantacijas Kaišiadorių bei Švenčionių rajonuose išplėtė nuo 8 iki 130 hektarų. Planuoja dar plėstis „Prieš ketverius metus mūsų įmonė turėjo vos aštuonis hektarus gluosnių. Dabar jų plotai išsiplėtė iki 130 hektarų. Ateityje plantacijų plotus planuojame didinti dar keliskart, jei pavyks gauti tiek žemės. Šis verslas perspektyvus todėl, kad jį finansuoja ES. Be to, pati idėja – mazutą ir dujas atstojantis biokuras – yra labai gera. Ją palaiko visas pažangus pasaulis“, – pasakojo gluosnių plantacijas Kaišiadorių ir Švenčionių rajonuose auginančios bendrovės „Renergija“ direktoriaus pavaduotojas Donatas Gustas. Trumpos rotacijos želdinių plantacijų įveisimas Lietuvoje skatinamas pagal Kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Į ateitį – optimistiškai Parama skiriama ekologiško kuro žaliavos – trumpos rotacijos plantacinių želdinių (gluosnių, drebulių, baltalksnių) augintojams. Pagal Žemės ūkio ministerijos parengtą žemės ūkio valdų modernizavimo priemonę juridiniams ir fiziniams asmenims sugrąžinama 40-60 procentų investicijų. Šios investicijos – tai želdinimo projekto parengimas, išlaidos dirvai paruošti, sodinukams, sodinimo darbams. Didžiausia numatyta išmokėti suma vienam hektarui – 5 179 litai. „Parengti projektą šiek tiek užtrunka, bet paskui už triūsą atlyginama. ES pagalba šiam verslui – tarsi gaivaus oro gurkšnis, kurio įkvėpę galime žengti tolyn, plėsti plantacijas, įsigyti naujos technikos“, – optimistiškai nusiteikęs kalbėjo „Renergijos“ projektų vadovas Sigitas Morkūnas. Paraiškų paramai gauti teikimo tvarka pastaruoju metu tapo paprastesnė, nebereikia gauti vietos valdžios žemėtvarkos skyrių leidimų. Pajamos – viliojančios Gluosniai, baltalksniai, drebulės yra neišsenkamas energijos šaltinis – nupjauti jie greitai vėl atauga, jiems nereikia daug priežiūros. Iš jų pagaminta biomasė – susmulkintos skiedros, pasaulyje naudojama kaip alternatyvus dujoms, akmens anglims, naftai ar mazutui šilumos produktas, jau dabar turi nemenką paklausą. Trejų ar ketverių metų medelius jau galima kirsti ir susmulkinus tiekti katilinėms. Iš vieno hektaro gluosnių, augusių trejus metus, galima gauti nuo 50 iki 60 tonų biomasės. Tai per 3 metus duoda apie 2400 litų pelno. Valdant 100, 200 hektarų plantacijas, susidarytų solidžios sumos. Lietuvoje šio verslo puoselėtojai daugiausia augina gluosnius, nes jie geriausiai prisitaikę prie mūsų šalies gamtinių sąlygų ir duoda daugiausia ekonominės naudos. Medeliai stiebiasi sparčiai Gluosnių sodinukai per metus pasiekia dviejų metrų aukštį. „Renergija“ sodina specialiai išvestos rūšies gluosnius, augančius 8 kartus greičiau nei įprasti gluosniai Lietuvoje. Kad plantacijose būtų įžiebta gyvybė, daugiausia pastangų įdedama per pirmus dvejus metus. Iš pradžių laukas, kuriame augs medžiai, paruošiamas ir tręšiamas, o pavasarį apsodinamas 20 centimetrų gluosnių sodinukais. Po pusmečio jaunuolyną reikia nupjauti, kad medžiai toliau augdami pradėtų šakotis. Nuo ligų ir kenkėjų sodinukai saugomi cheminiais skysčiais. Po dvejų metų medelių saugoti nuo piktžolių nebereikia. Pirmaisiais metais hektaro priežiūra kainuoja apie 500 litų. Antraisiais metais išlaidos sumažėja perpus, o paskui dar labiau tirpsta. Darbus paspartina mašinos Sodinimo darbus gerokai palengvina speciali technika. „Renergija“ naudojasi švediška gluosnių sodinimo mašina, per dieną gluosniukais nuklojančia bemaž 8 hektarus. Tokį plotą 20 žmonių įveiktų per vieną ar dvi savaites. Tiesa, ši technika kainuoja nepigiai, todėl turint mažesnes nei 80-100 hektarų plantacijas medelių sodinimo mašinas labiau vertėtų išsinuomoti. Nedidelių plantacijų šeimininkai įveisia jas ir be technikos. Gražiškių seniūnijos (Vilkaviškio r.) kaimo bendruomenės nariai savo rankomis per dvi dienas gluosnių sodinukais apsodino trijų hektarų lauką. Kol šių gluosniukų derlius nenuimtas, Gražiškių biblioteką ir mokyklą nuspręsta šildyti pakelėse bei melioracijos grioviuose išpjautais gluosniais. Užauga per kelerius metus Gluosnių nepatartina auginti kalvotoje vietovėje – ten juos būtų sunkiau prižiūrėti, pjauti, medeliai stiebtųsi netolygiai. Šie medžiai nėra lepūs, prisitaiko ir prie nederlingų vietovių. Ypač gerai jie auga drėgnose dirvose.Derlių reikia nuimti kas 3-4 metus, gluosniams užaugus iki 5-7 metrų. Nuėmus derlių, žemę patartina patręšti kompostu arba mineralinėmis trąšomis. Gluosnių plantacijos vidutiniškai gyvuoja apie 30 metų. Prieš kelerius metus pradėję auginti gluosnius, „Renergijos“ atstovai ir kiti verslininkai 2010 metais džiaugsis pirmuoju derliumi. Švarus kuras rinkoje plinta Iš medienos gaminamą biokurą dabar perka maždaug 200 Lietuvos katilinių. Jis naudojamas ir didmiesčiuose, tik dar palyginti nedideliais kiekiais. Šiuo metu iš biokuro mūsų šalyje pagaminama apie 17 procentų centralizuotai tiekiamos šilumos. Neabejojama, jog šios kurui naudojamos biomasės paklausa jau netolimoje ateityje smarkiai didės, jei valstybė jos verslą skatins taip, kaip iki šiol. Ši perpus už dujas pigesnė kuro rūšis yra švariausia iš visų, kurias naudoja žmonija, – į aplinką jis išmeta tiek anglies dvideginio, kiek natūralioje gamtoje pūvantys medžiai. * * * Nauda – keleriopa * Gluosnių ir kitų trumpos rotacijos želdinių auginimas smarkiai skatinamas. Iš jų gaunama energetinė žaliava pakeičia importuojamas žaliavas, tokias kaip nafta, dujos, akmens anglys. * Tausojama ir aplinka, nes iš medžių gaminamas kuras yra daug švaresnis už naftą ar dujas, neprisideda prie klimato atšilimo. * Parama želdinių augintojams didina konkurencingumą, žemės ūkio verslu užsiimančių žmonių pajamas, gausėja ūkių, kuriuose naudojama moderni technika. Kartu kyla darbo našumas ir kokybė. * * * Išmokėta pusantro milijardo * Lietuvos žemės, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai išmokėta 1,57 mlrd. litų iš 7,8 mlrd. litų paramos, numatytos 2007-2013 metų programiniam laikotarpiui. * Vien per 2009-uosius jau išmokėta daugiau kaip 1,1 milijardo litų – dukart daugiau negu per 2007-2008 metus. * Iš visų programai skirtų lėšų 2007-2009 metais skirta beveik 3,6 mlrd. litų, o iki šių metų gruodžio 3 dienos pateikta 330,8 tūkst. paraiškų 2,78 mlrd. litų paramai gauti. * Sparčiausiai įgyvendinamos „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“ ir „Žemės ūkio valdų modernizavimo“ priemonės, pagal kurias jau išmokėta atitinkamai 149,2 mln. litų (69 proc.) ir 444,6 mln. litų (32 proc.) visam laikotarpiui skirtos paramos. * 2009 metais supaprastinus paramos teikimo tvarką pagal „Žemės ūkio valdų modernizavimo“ priemonę paramos kreipėsi 3 kartus daugiau pareiškėjų negu 2008-aisiais. * Einamiesiems metams skirtos Europos Sąjungos paramos lėšos turi būti išmokėtos per dvejus metus, taigi visa 2007-2013 metų laikotarpiui numatyta pinigų suma turi būti baigta mokėti iki 2015 metų pabaigos. * * * Sugrąžinama didelė dalis išlaidų Milda Jusienė, Žemės ūkio ministerijos investicinių ir kompensacinių kaimo plėtros programų skyriaus vyriausioji specialistė „Trumpos rotacijos želdinių plantacijų įveisimas Lietuvoje skatinamas pagal Kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Pagal atskirą priemonę remiami ir jaunieji ūkininkai. Vykdant žemės ūkio valdų modernizavimo priemonę, plantacijų augintojams 2007-2009 metais skirta 1 mln. 400 tūkst. litų ES paramos. Šios veiklos srities paramai gauti buvo pateikta 12 paraiškų, kuriose prašyta išmokėti 641 tūkst. litų. Paramos sutartys, kurių bendra suma 415 tūkst. litų, pasirašytos jau su devyniais ūkininkais ir žemės ūkio įmonėmis. Jiems iki gruodžio 8 dienos buvo sumokėta 287 tūkst. litų. Paraiškos Europos Sąjungos paramai gauti teikiamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniams skyriaus. Jos bus priimamos ir kitais metais. Atsižvelgiant į vietovę ir kitus aspektus, pagal žemės ūkio valdų modernizavimo priemonę sugrąžinama 40-60 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Artimiausiu metu parama turėtų išaugti dar dešimtadaliu.“ * * * Verslas populiarus visoje Europoje * Lietuvoje šiuo metu yra kelios dešimtys gluosnių augintojų, kurių plantacijų bendras plotas – apie 500 hektarų. * Tikimasi, kad artimiausiu metu gluosnių plantacijos išsiplės iki 3000 hektarų. * Vakarų Europoje ir Skandinavijoje biokuro verslas yra pažengęs gerokai toliau nei Lietuvoje. Švedijoje medžius, kaip biokuro žaliavą, augina 1200 pavienių ūkininkų ir įmonių. * Kaip energetikos šaltinis gluosniai ir kiti trumpos rotacijos želdiniai plačiai naudojami Danijoje, Anglijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse.
| 
