Nuostoliai

Daugiau nei 300 avių auginantis Kupiškio rajono ūkininkas Alvydas Kavoliūnas negali ramiai pažvelgti Šimonių girios link - beveik kasmet iš girios tankmių išlindę vilkai gerokai praretina jo avių bandą. Pasak augintojo, šią vasarą plėšrūnai papjovė maždaug pusę šimto avių. Jis skaičiuoja netekęs apie 6 tūkst. litų.
Grobio ištroškusių vilkų sustabdyti negalėjo ir įrengti elektriniai aptvarai. A.Kavoliūnas spėja, jog elektros srovės nesibaido jaunikliai, seni vilkai yra daug atsargesni. "Vilkiukams, užuodusiems didelės avių bandos kvapą, turbūt nuslopsta savisaugos instinktas ir jie puola stačia galva. Jaunikliai gal net peršoka per aptvarą. O kartais vilkų gainiojamos avys tiek išsibaugina, kad pačios pralaužia aptvarus", - apie nesibaigiančias kovas su vilkais pasakojo šalia Šimonių girios ūkininkaujantis kupiškėnas.
Plėšrūnų išpuolius A.Kavoliūnui pavyko pristabdyti, pradėjus naktimis prie ganyklų kūrenti laužus. "Nuo rugpjūčio 17 dienos su žmona pakaitomis budime prie ganyklų, kūrename padangas, į laužą metame rastas senas rusiškas vatinukes, kad būtų daugiau dūmų ir kvapo. Ganyklas saugančius elektrinius tinklus apraišiojome vėliavėlėmis, kad plevėsuotų ir gąsdintų. Per tą laiką avis pavyko apsaugoti - nė vienos nepapjovė", - sakė A.Kavoliūnas, jau keliolika metų skaičiuojantis vilkų padarytus nuostolius.
Kiek dar laiko ištvers naktimis saugodamas avis, ūkininkas teigė nežinantis. Augintojo ryžtą palaiko pyktis ant plėšrūnų, kurie jau netveria be grobio. Kupiškėnas sakė netoli ganyklų nuolat matantis smėlyje ar durpyne paliktus vilkų pėdsakus. Kartą suskaičiavo net septynių vilkų pėdas. Plėšrūnai zuja aplinkui ir tyko palankaus momento.
Avių augintojas prisiminė, jog šiemet didžiausią kruviną puotą vilkai buvo surengę antrojoje liepos pusėje, kai per parą nugalabijo 20 avių. Apdraskytus, apkandžiotus bei leisgyvius avinukus iš ganyklų padėjo surankioti kaimynai ir draugai. Kai kuriuos iš jų žmonės pasiskerdė.
Nuo rugpjūčio pradžios vilkai persimetė į kitą ganyklą, kurioje A.Kavoliūnas laiko nuo avinų atskirtas ėriavedes. Čia kas kelintą naktį papjaudavo po kelias avis. Didesnį išpuolį surengė per Žolinę - naktį kupiškėnas prarado 6 dideles avis. Po kelių parų ūkininkas ganykloje rado dar 4 leisgyves avis. Tuomet avių augintojui trūko kantrybė ir jis nusprendė ugnimi ir triukšmu naktimis baidyti vilkus.

Kompensacijų negauna

Avių augintojas galėtų efektyviau apsiginti nuo jau keliolika metų jam ramybės neduodančių vilkų. Medžiotojų būreliui priklausančiam ūkininkui patykojus ir patiesus bent vieną plėšrūną, kruvinų puotų sumažėtų.
Bet taip apsiginti nuo vilkų kupiškėnas negali - už tai jam grėstų nemaža bauda, nes šiuos plėšrūnus medžioti nuo balandžio 1 dienos iki gruodžio 1-osios draudžia ES direktyvos. Senosiose ES šalyse vilkų yra sumažėję, todėl jie saugomi. Įsipareigojimus saugoti vilkus prisiėmė ir naujos ES narės.
Kai kurie kaimo gyventojai ir pareigūnai piktinasi, kodėl mūsų valstybė, prisiėmusi tokius įsipareigojimus, nesielgia taip, kaip kitos ES šalys. "Pavyzdžiui, Norvegijoje už vilkų papjautus gyvulius ūkininkai gauna kompensacijas. Suprantama, jeigu valstybė uždraudžia medžioti vilkus, tuomet skiria lėšų jų padarytiems nuostoliams kompensuoti. Jeigu nusprendėme maitinti vilkus, ūkininkams reikia už tai sumokėti", - VL savo nuomonę yra išsakęs Kupiškio rajono Šimonių seniūnas Algirdas Kairys.
Tačiau vietoj kompensacijų nuo vilkų nukentėję kupiškėnai iš aukštų pareigūnų yra sulaukę tik siūlymų parsivesti gyvulius namo. Prieš keletą metų VL aprašius apie plėšrūnų išpuolius A.Kavoliūno ganyklose, vienas Aplinkos ministerijos pareigūnas yra suabejojęs, ar kupiškėno avis papjauna vilkai. Jis samprotavo, kad šviesiu paros metu avis pulti galėjo sulaukėję vilkšuniai.
A.Kavoliūnas sakė, jog, spaudai pradėjus aprašinėti jo bėdas, iš Aplinkos ministerijos jis sulaukė paramos. Jam buvo kompensuotos išlaidos (13 tūkst. litų) už įsigytą elektrinį piemenį.
"Selemonas Paltanavičius iš Aplinkos ministerijos pažadėjo paremti ir pažadą ištesėjo. Man tai buvo nemaža suma. Taip buvo nors kiek atlyginta per 15 ūkininkavimo metų dėl vilkų patirta žala", - džiaugėsi avių augintojas. Tačiau šiemet plėšrūnai įveikė ir elektrinį aptvarą.

Nori suvesti sąskaitas su vilkais

"Bet kuriame versle yra tam tikros rizikos. Sunku sureguliuoti, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika", - kalbėdamas apie avių augintojo kovą su vilkais tautosaką pasitelkė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Kupiškio rajono agentūros inspektorius Rimantas Adomauskas.
Tačiau jis pripažino, jog reikėtų pataisyti Medžioklės įstatymą, kuriame nėra numatyta atlyginti žalą tokias atvejais, kai žvėrys papjauna žmonių gyvulius. Anot aplinkosaugininko, įstatyme nurodoma, kad kompensuojami tik pasėliams, miškui ar vandens telkiniams žvėrių padaryti nuostoliai.
Pasak R.Adomausko, per sezoną visoje šalyje leidžiama sumedžioti 20 vilkų. "Jeigu, tarkim, medžiotojai sutartų daugiau jų sumedžioti Kupiškio miškuose, galbūt tokių bėdų mūsų ūkininkai neturėtų. Tačiau sumedžioti gudrų vilką ne taip jau ir lengva", - sakė aplinkosaugininkas.
Kad sunku žiemą aptikti vilką, patvirtino ir A.Kavoliūnas, labai laukiantis žiemos pradžios, kai galima bus šaudyti vilkus. "Seniai noriu suvesti su jais sąskaitas. Bėda ta, kad sunku šiuos plėšrūnus užtikti. Vilkai labai gudrūs. Kad ir kaip norėjau, praeitą žiemą neužtikau jų pėdsakų. Nepadėjo ir kaip masalas padėta nugaišusi avis. Tik gal kovą pamačiau kokių penkių vilkų pėdsakus. Jeigu šiemet jų bus Šimonių girioje, surengsiu jiems festivalį", - plėšrūnų tykoti žada A.Kavoliūnas.
Aplinkosaugininkai abejoja, ar pavyks avių augintojui atkeršyti vilkams. Anot jų, pernai Kupiškio krašte, kuriame medžiotojai suskaičiavo 23 vilkus, buvo sumedžioti tik du plėšrūnai, o užpernai - nė vieno. Apie kiekvieną atvejį pranešama Aplinkos ministerijai.