Tik nedaugelis grybautojų žino visoje Europoje reto šakotojo sėdžio skonį.  B.Rūtelionio nuotr.

Giraitės miške auga labai retas visoje Europoje šakotasis sėdis. Kai kas šiam grybui netgi priskiria mistinių galių. Šakotasis sėdis yra ne tik vienas rečiausių, bet ir didžiausių grybų Europoje. Užaugęs jis gali sverti iki 20 kilogramų.

Giraitės miške šie grybai auga jau seniai, tačiau rasti ir paragauti jų pavyksta nedaugeliui. Daugelis grybautojų jų net nėra matę.

Skonis primena vištieną.  Pasakojama, kad sovietmečiu Dzūkijoje keptais sėdžiais būdavo vaišinami tik aukšti valdininkai. Tik vienas kitas žmogus žinojo, kur jie auga. Aukštų svečių laukiantis kolūkio pirmininkas siųsdavo grybautojus parnešti egzotiško valgio.

„Tai – stebuklingas grybas. Jį galima valgyti tiktai geriems žmonėms, daktarams duoti“, – tikino Giraitės eigulys Zenius Kazlauskas.

Nuo vaikystės sėdžių dygimo vietas žinančiam miškininkui šie grybai gerokai skanesni nei tikriniai baravykai. „Iškeptas baravykas patęžta, o sėdis išlieka traškus, jo skonis primena vištieną“, – pasakojo Z.Kazlauskas.

Mokslininkai ragina nerauti. Tačiau mikologai perspėja egzotiškuoju grybu per daug nesižavėti ir be saiko jo nerauti.

„Šakotasis sėdis – retas ir Lietuvoje labai sparčiai nykstantis grybas. Jis įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, saugomas valstybės, tad siūloma jo labai nerinkti, o apie aptiktas augimvietes pranešti mums“, – patarė Botanikos instituto mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas Jonas Kasparavičius.

Mokslininkų žiniomis, daugiausia šakotųjų sėdžių augimviečių kadaise buvo Šiaurės Lietuvoje. Šie grybai dygsta lapuočių miškuose, po ąžuolais.

J.Kasparavičius perspėjo, kad tiktai jaunas sėdis gali būti valgomas. Augdamas grybas medėja, tad jo valgyti nepatariama.

Bet daugelį metų sėdžiais besimėgaujantis miškininkas Z.Kazlauskas mano kitaip – jam grybas kuo didesnis, tuo skanesnis.

„Jie – maždaug žmogaus galvos dydžio, o kartais ir dar didesni. Skanūs ne tik kepti, bet ir žiemai sūdyti bei šaldyti“, – grybą gyrė eigulys.