Į pradžią
Į pradžią El.paštas Svetainės žemelapis
2012 m. gegužės 24 d., ketvirtadienis
LMSA veikla Naujienos Klauskite-atsakome Nemokami skelbimai Forumas Rinkos
Naujienų srautas
Politika
Siųsti draugui   Spausdinimo versija
Žemės gynėjai: Lietuvos žemės pardavimas užsieniečiams veda tautą į pražūtį

Lietuvos žemė - tautos gyvenimo vieta ir valstybės teritorija nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos valstybei ar jos piliečiams. Dabar veikiančios Konstitucijos pataisos ir tarptautiniai įsipareigojimai dėl žemės pardavimo yra abejotini, nes tam nebuvo tautos valios, teigia per naujienų agentūrą ELTA pranešimą išplatinusi iniciatyvinė grupė, susibūrusi ginti Lietuvos žemę nuo pardavimo užsieniečiams.

„Lietuviai ilgiausiai Europoje išsaugojo žemės, o ne ideologijos valstybę. Žemė - tai mūsų Šventas raštas. Todėl mes, čia pasirašiusieji, teigiame, kad žemės pardavimas ar kitoks perdavimas užsienio šalių piliečiams ar įmonėms, išskyrus nuomą, pažeidžia valstybės teritorijos vientisumą ir gali būti vertinamas tik kaip Tėvynės išsižadėjimas ir net išdavimas", - rašoma referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams iniciatorių kreipimesi į Lietuvos žmones. Šiuo referendumu siekiama išsiaiškinti, ar Lietuvos piliečiai nori, kad jų žemė atitektų svetimšaliams.

 „Tik tuo referendumu išreikšta nuomonė galės tapti įstatymu. Visus Lietuvos piliečius telkiame šiam svarbiausiam sprendimui", - citavo iniciatyvinės grupės koordinatorius, ūkininkas ir žurnalistas Pranciškus Šliužas naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje „Žemė Lietuvos - Šventas raštas".
 
 Tarp pasirašiusiųjų kreipimąsi - filosofai Arvydas Juozaitis, Algirdas Patackas, Romualdas Ozolas, Bronislovas Genzelis, dailininkas Aloyzas Stasiulevičius, gydytoja ir rašytoja Filomena Taunytė, sportininkas Žydrūnas Savickas ir kt.
 
 „Tiktai visuotinis referendumas galėtų atsakyti į šį svarbiausią klausimą, ir tik tuomet galime daryti išvadą, ar Lietuvos tauta nusprendė save susinaikinti ir sunaikinti valstybę per vadinamuosius savo atstovus. (...) Konstatuoju faktą, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija šiuo metu yra patvarkyta taip, kad ji veda valstybę ir tautą į visišką pražūtį. Mes tikimės, kad referendumas būtų šioks toks ženklas visai Europai ir gal net pasauliui parodant, kad lietuvių tauta dar nėra absoliutūs... veršiai", - referendumo idėją apibūdino P. Šliužas.

 „Esu buvusi Australijoje - ten žemė neparduodama net Australijos piliečiams, bet tik nuomojama 99 metams. Kiek man žinoma, palestiniečiai pradėjo pardavinėti savo dykvietes žydams ir dabar turim žydų valstybę, bet nebeturim palestiniečių valstybės. Man baisu, kad tas pat neatsitiktų ir Lietuvos piliečiams. (...) Pažiūrėkite, nei Lenkija, nei Baltarusija nepardavinėja savo žemės, pas juos visa žemė dirbama. Pas mus žemės nedirbamos, jos šiuo metu telkiamos oligarchų rankose ir yra jų nuosavybė, ir tie žmonės laukia tų gerų laikų, kada galės jas urmu parduoti užsieniečiams", - kalbėjo gydytoja, žurnalistė F. Taunytė.
 
 „Tegul tie mūsų žemės pardavinėtojai, perpardavinėtojai galų gale pradeda dirbti savo žemę, kuri šiuo metu usnimis apaugusi, tegul galų gale pradedamas gerbti valstietis, kuris pragyvena iš savo 3 hektarų žemės. Tegul Seime sėdintys galvoja, kaip tvarkyti reikalus, kad mūsų žemė nebūtų atiduota veltui. Galų gale su žeme būsime parduoti ir mes", - negailėjo karčių žodžių F. Taunytė.
 
 Verslininkas Romas Kaulinis primena, kad Lietuvai stojant į Europos Sąjungą viena iš sąlygų buvo įsipareigojimas leisti parduoti žemę užsieniečiams.

 „Dabar liko paskutiniai treji nepilni metai, ir tai pradės vykti. Nuo to laiko man pasidarė labai baisu, kalbėdamas su artimais žmonėmis suvokiau tragišką situaciją, kad žmonės iš tikrųjų į žemę žiūri kaip į daiktą, kaip į prekę ir nesuvokia, kad žemės pagaminti mes negalime. Žiūrėti į žemę kaip į prekę yra nusikaltimas, įžūlus, atviras plėšimas, piktybiškas tautos naikinimas. Vienintelis būdas šiai beprotybei sustabdyti - šviesti žmones ir jiems aiškinti, kad žemė nėra prekė, kad žemė priklauso tautai - tai yra tautos žemė, per amžius išsaugota, atkovota, krauju apšlakstyta. Tai yra paveldas, mūsų protėvių paliktas mums, jis priklauso visoms ateities kartoms", - kalbėjo R. Kaulinis.
 
 Pasak P. Šliužo, lapkričio mėnesį Kaune numatomas žemės gynėjų suvažiavimas, į kurį bus kviečiami visi suinteresuoti žmonės, kurie galėtų talkinti referendumo iniciatoriams ir rengėjams.
 
 „Kviečiu išlikusius žmones, kurie suvokia realiai situaciją, tokiu taikiu būdu šiuo metu pasipriešinti artėjančiai okupacijai. Jeigu niekas nereaguos, pūsime prieš vėją kitomis dumplėmis", - žadėjo P. Šliužas.
 
 Šių metų pradžioje Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją dėl žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės pardavimo užsienio piliečiams pereinamojo laikotarpio pratęsimo Lietuvoje dar trejiems metams. Europos Komisijai patenkinus šį prašymą, užsieniečiai Lietuvoje žemės negali pirkti iki 2014 metų pavasario.

 

Žymos
užsieniečiai, Pranciškus Šliužas, referendumas, žemės pardavimas
Griežtai draudžiama lietuvosmiskai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti lietuvosmiskai.lt kaip šaltinį.
    Daugiau naujienų
Komentarai

Jūsų vardas:
El. paštas:
  
Apsaugos kodas AntiSpam
  komentarų: 2

Žemės gynėjai: Lietuvos žemės pardavimas užsieniečiams veda tautą į pražūtį
Rūšiuoti pagal: naujausius / geriausius spausdinti visus
 
2011-09-15 18:59 bezeme LT ateitis spausdinti
Lietuvos žemė pardavinėjama užsieniečiams. Kol kas dar nemasiškai, bet po trejų metų prekyba žeme vyks masiškai.

Ką jaučiame? Ogi nieko. Beveik. Miestiečiai skaičiuoja, kiek hektarų paveldėjo ar supirko kaimuose. Seks, kaip kils kainos ir sieks maksimaliai iš užsieniečių uždirbti. Pardavėjų atsakymas - mums žemės nereikia. Tarsi ji būtų iš nuvytusių pelargonijų puodo, pastatyto ant palangės.

Retas susimąsto, jog mes, dabartinė lietuvių karta, visai ramiai stovime ant Lietuvos išdavystės slenksčio. Sustatyti godumo ir apsvaiginti modernios valstybės sampratos. Esą moderni valstybė gali egzistuoti be žemės. Pakanka turėti administraciją ir apibrėžti, iki kokio pasienio stulpo siekia jos galios. Moderni valstybė laikosi už baliono, nors tą balioną lengva pradurti. Ir pakeisti didesniu balionu. Tarkime, Europos Sąjungos.

Nieko nėra nestabilesnio už modernias sampratas. Tai pasakytų kiekvienas drabužių dizaineris. Nieko nėra nestabilesnio už susitarimą, kas yra konkrečios valstybės valdžia. Nes po dešimtmečių bus prigalvota modernesnių valstybės sampratų. O po šimtmečių - dar modernesnių. Tarkime, liks tik šešios pasaulio valstybės. Po vieną kiekviename žemyne. Jei yra kas nors stabilu, tai - žemė. Apgyvendinta konkrečios tautos.

Žmonija visais laikais susigalvodavo modernesnių sampratų, kad galėtų įlįsti į svetimas teritorijas. Atnešti „tamsuoliams“ ar „pavergtiesiems“ aukštesnės civilizacijos, tikėjimo, proletariato solidarumo, demokratijos ar kitokias šviesas. Net kapitonas Džeimsas Kukas (James Cook), skelbdamas, kad jo atrastos salos nuo šiol priklausys Anglijai, nešė pasauliui geografijos pažinimo šviesą. Nors tų salų gyventojai nesijautė rastinukais, atsiradusiais tik Kuko dėka. Visada reikėdavo moralinio pasiteisinimo, kodėl atėjūnai lenda. Kodėl romėnai ar anglai lenda į Egiptą. Kodėl sovietai okupavo Centrinę Europą. Kodėl sovietai ir amerikiečiai lindo į Korėją, Vietnamą ar Afganistaną. Dėl ko? Dėl pažangesnės valstybių sampratos. O iš tiesų - dėl godumo. Sujaukiančio tautas ir jų teritorijas. Ir kiekvienoje tautoje pasitaiko „modernių“ naivuolių, kurie atėjūnams pritaria!

Tauta tol yra gyvybinga, kol priešinasi. Kol nepraranda budrumo. Protestuoja, kai užimama jos teritorija. Tačiau mes, skirtingai nei protėviai, tapome naiviais ir per godžiais kromelninkais. Vienadieniais verteivomis. Pasidėję ant prekystalių prekę Lietuvą, suskaldytą po hektarą ir arą. Įtikėję, įtikinti, kad būtent mūsų karta įgaliota lietuvių žemę parduoti. Negrįžtamai! Visiems laikams! Galvojame tik apie tai, kur gautus pinigus investuosime. Aišku, į vienadienius burbulus. Nes tautai tik jos žemė ir jos kalba turi pastovią vertę.

Galų gale, o kas tada yra išdavystė? Pardavinėti debesis? Žemė ir kalba nėra sausainių pakelis ar konservuoti agurkai. Tautos žemė ir tautos kalba nėra prekės. Tik mes per savo naivumą įtikėjome, kad lietuvių žemė gali būti pardavinėjama. Galbūt ir kalbą pardavinėtume. Išnarstę į priesagas, šaknis, galūnes. Sufasavę. Nustatę kainą. Tik niekas neperka. Be žemės ir taip nunyks.

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/respublikos_redakcijos_skiltis/bezeme_lietuvos_ateitis/
Balsuoti Labai blogas Blogas Vidutinis Geras Labai geras
2011-08-24 16:04 jau nuvedė spausdinti
daugiau nėra kur vesti
Balsuoti Labai blogas Blogas Vidutinis Geras Labai geras
Atgal
TEISĖS AKTAI
JŪS NARŠOTE NEPRISIJUNGĘ
  Prisijungti              Registruotis 
Skelbimai
Mediena (2)
Miškas (4)
Miško technika
Paslaugos (1)
Įvairūs (1)
 
Naujas
Paieška
 
PARAMA LMSA VEIKLAI


AKTUALU !!!
Skirkite  LMSA  2% Jūsų jau sumokėtų GPM mokesčių.
Išsamesnė informacija ...>>>

Įvykiai
2012-05-23
DELFI portalo Grynas.lt konferencijoje „Ar miško savininkas šeimininkas miške?“ 2012-05-24 11:00 val.-LMSA pirmininkas A.GAižutis (0)
2012-05-19
Lazdijų r. Krikštonių km. 2012-05-25 rengiamas LMSA Valdybos ir aktyvo posėdis (0)
2012-05-18
Portugalijoje gegužės 21-22 d.d.vyks Europos žemės savininkų organizacijos ELO Generalinė asamblėja (0)
2012-04-27
Nuo 2012-06-04 bus renkamos paraiškos pagal priemonę "Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas" (0)
2012-01-02
2012- ieji JTO paskelbti Tarptautiniais kooperatyvų metais. (1)
Archyvas
NAUJIENLAIŠKIS
Naujienos el.paštu- užsiprenumeruokite!
Vardas
El. paštas
POPULIARIAUSIOS ŽYMĖS




Skelbimai - www.mirazas.lt
Miško gėlės-www.geliurojus.lt
LMSA REKOMENDUOJA
  

 

 

Apie projektą
Partneriai
Reklama
Kontaktai
Iš viso apsilankė: 4850452
Šiandien apsilankė: 2367
Dabar naršo: 33
Ozo g. 10a, 08200 Vilnius, Tel.fax.: +370 5 2767590. K.Donelaičio g. 2, Kaunas, Tel.: +370 37 400363
© Lietuvos miško savininkų asociacija. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.