Lietuvos miško savininkų asociacija - straipsniai :ŽŪM sudaryta darbo grupė rengia Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų politikos gaires

2012 m. gegužės 24 d., ketvirtadienis

Naujienų srautas
ES parama

Prenumeruoti naujienas

2011-08-24

Siųsti draugui

Informuoti

Komentarai

ŽŪM sudaryta darbo grupė rengia Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų politikos gaires

Šiuo metu yra rengiamos Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų politikos (toliau - KPP) gairės. Š. m. rugpjūčio 24 d. (trečiadienį) Žemės ūkio ministerijoje įvyko antrasis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų politikos gairių rengimo darbo grupės posėdis (I posėdžio darbotvarkė pateikima čia...>>>)

Posėdžiui pirmininkavo žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius, dalyvaujant kitam žemės ūkio viceministrui Aušriui Macijauskui.

Posėdžio metu aptarti į darbo grupę deleguotų organizacijų pateikti siūlymai dėl Lietuvos kaimo plėtros stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių ir 2014-2020 metų laikotarpio kaimo plėtros politikos tikslų, uždavinių ir priemonių. Apibendrintus darbo grupės sekretoriate siūlymus pristatė ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorė Vilma Daugalienė.

Po to darbo grupės nariai aptarė ir įvertino siūlymus bei sutarė dėl tolesnio darbo krypčių. Numatyta toliau svarstyti Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų politikos gaires ir pasiūlymus pateikti ŽŪM iki rugsėjo 5 d.

lietuvosmiskai.lt komentaras: Lietuvos miško savininkų asociaciją (LMSA) atstovavęs LMSA pirmininkas dr.Algis Gaižutis pristatė asociacijos parengtus siūlymus, su kuriais susipažinti galima čia...>>>.


Darbo grupės posėdžio akimirkos. Nuotraukos: A.Gaižučio

Su Žemės ūkio ministerijos pateikiama medžiaga, susijusia su KPP 2014-2020 rengimu ir numatoma Kaimo plėtros politika po 2013 m. galima susipažinti Lietuvos kaimo tinklo svetainėje : http://www.kaimotinklas.lt/naujienos-40/Lt/del-lietuvos-kaimo-pletros-2014-2020-metu-politikos-gairiu-141.html

lietuvosmiskai.lt inf.

Žymos

LMSA, ŽŪM, KPP, kaimo plėtra

Griežtai draudžiama lietuvosmiskai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti lietuvosmiskai.lt kaip šaltinį.

Daugiau naujienų

Komentarai

Jūsų vardas:

El. paštas:

Apsaugos kodas

komentarų: 4

ŽŪM sudaryta darbo grupė rengia Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų politikos gaires
Rūšiuoti pagal: naujausius / geriausius	spausdinti visus

2011-10-04 14:49 Gediminas	spausdinti
Nekeiciant statybos istatymo,kaime nuosavoje zemeje,nesudetingiems statiniams is tos pletros gali gautis tik snipstas. Balsuoti
2011-09-02 08:30 verta įsiklausyti	spausdinti
Pagrindinė nepasitenkinimo priežastis Podraug su didesne pajamų (taigi - ir socialine) nelygybe Lietuva pasižymi ir tuo, kad jos gyventojai yra palyginti labiausiai išsimokslinę visoje ES. 25-64 metų gyventojų grupėje bent aukštesnį vidurinį mokslą yra baigę 92 proc. žmonių, o ES vidurkis - 72,7 proc. (Ispanijoje - 52,6 proc., Italijoje - 55,2, Graikijoje - 62,5 proc.). Šios "žirklės" tarp išsimokslinusių žmonių ir visiškai neadekvačios ekonomikos struktūros (tradicinių technologijų žemos pridėtinės vertės šakų dominavimas), papildytos pridėtinės vertės paskirstymu turtingesniųjų naudai, yra pagrindinė skurdo, emigracijos, socialinio nepasitenkinimo priežastis. Tokia situacija turi strateginę reikšmę - ji mums žada ilgesnį ir gėdingą atsilikimą. Netekdami jaunimo, nesukurdami vis įdomesnių, sudėtingesnių darbo vietų Lietuvoje, visuomenės intelektinį potencialą eikvodami nepasitenkinimui ir zirzimui, o ne pozityviam maksimaliai plačiam inovaciniam, veiklos tobulinimo ir racionalizavimo judėjimui, turėdami tokią išbalansuotą ūkio ir visuomenės struktūrą ketiname praleisti ir trečią atkurtos valstybės dešimtmetį, o gal ir padėti pamatus analogiškam ketvirtam. http://www.lzinios.lt/lt/2011-09-02/verslas/ekonomikos_pletra_pancioja_disproporcijos.html Balsuoti
2011-08-26 15:58 ES pinigu panaudojimas	spausdinti
ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo nauda labai susijusi su tuo, kaip ir kokioje ekonomikos plėtros aplinkoje (mokesčių, reguliavimo, verslo sąlygų, valdžios institucijų skaidrumo) šios lėšos yra panaudojamos. Ne tik nauda, bet ir žala Kokią naudą gali teikti ES lėšos? ES lėšas galima naudoti pertvarkant iš dalies ar visiškai valstybės valdomus sektorius (pvz., švietimo, viešojo administravimo, socialinės apsaugos). Tai leistų mažinti mokesčių naštą. Pasinaudodamas ES lėšomis, privatusis sektorius turi galimybę daugiau investuoti, imtis projektų, kurie be ES lėšų neatsipirktų. Europos Sąjunga šalims narėms užkrauna įvairių įpareigojimų, todėl ES lėšos taip pat gali būti panaudotos įgyvendinti Lietuvai privalomus ES reikalavimus. Tačiau ES pinigų poveikis nėra tik teigiamas. ES struktūriniai fondai sukelia nepageidautinų ekonominių pasekmių, būdingų viešosioms investicijoms ir valstybės teikiamai paramai. ES lėšos iškraipo konkurenciją, kadangi paramos negaunančios įmonės konkuruoja su ją gaunančiomis įmonėmis. ES lėšos tampa instrumentu, kuriuo valdžia, o ne rinka, skirsto išteklius, formuoja ūkio struktūrą. ... ES lėšų panaudojimas Lietuvoje yra viena iš svarbių kainų augimo priežasčių, kadangi ES parama yra vienas iš šaltinių, didinančių pinigų kiekį. Būtinybė kofinansuoti ES lėšas taip pat gali reikšti didėjantį valstybės išlaidavimą. Valdžia yra skatinama didinti biudžeto išlaidas vien tam, kad įsisavintų ES lėšas, finansuoti ne pirmo svarbumo projektus (juk jei projektas būtų pirmo svarbumo, jis ir taip būtų finansuojamas, be ES lėšų). Todėl ES lėšos mažina paskatas taupyti, gali skatinti išlaidavimą ir virsta stabdžiu mažinant mokesčių naštą ir balansuojant biudžetą. Pavyzdžiui, nepaisant poreikio balansuoti Lietuvos biudžetą, 2012 m. biudžeto išlaidos ES lėšų kofinansavimui didės. Lietuvai 2007-2013 m. laikotarpiui iš viso skirta 23,4 mlrd. Lt ES struktūrinių fondų paramos. Dar apie 2,2 mlrd. bus skirta iš valstybės biudžeto. Galimybė gauti ES paramą keičia privataus sektoriaus motyvaciją, t.y. ES lėšos gali tapti ne potencialia konkrečių verslo problemų (pvz., kvalifikacijos trūkumo) sprendimo priemone, o vienu iš pagrindinių įmonių tikslų ir būdu išgyventi. Tai reiškia, kad produktyviai (ne vardan lėšų įsisavinimo) dirbančių žmonių skaičius yra sumažinamas. Reikalingi principai Atsižvelgiant į tai, kad ES lėšų panaudojimas turi ne tik teigiamas, tačiau ir neigiamas pasekmes, tikslinga suformuluoti tokius ES lėšų paskirstymo ir naudojimo principus, pagal kuriuos naudojamos lėšos leistų siekti paramos įsisavinimo teikiamos naudos ir minimizuoti neigiamas ES lėšų naudojimo pasekmes. Siekiant kuo mažiau iškraipyti konkurenciją, ES lėšomis turėtų būti finansuojami ne verslo projektai, o tai, kas laikoma viešosioms gėrybėmis (šiandien – visų pirma švietimas, sveikatos sektorius, keliai ir kita infrastruktūra). Taip pat privalu užtikrinti, kad ES lėšomis būtų finansuojami valstybiniai projektai, kurie tiesiogiai nekonkuruoja su privačiojo sektoriaus projektais. ES pinigais vykdomi projektai neturėtų įtvirtinti ar išplėsti valdžios kaip paslaugos teikėjos bet kuriame sektoriuje vaidmens. Mažinant viešojo sektoriaus naštą mokesčių mokėtojams, kur tik įmanoma reikia ES teikiamą paramą skirti svarbiausioms dar nebaigtoms reformoms Lietuvoje finansuoti – švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos. Ir pagaliau – ES lėšų panaudojimas negali būti priežastimi didinti valstybės biudžetą, kelti mokesčius ar jų nemažinti. Apibendrinant, ES paramos lėšos nėra išsigelbėjimas ar panacėja, ir tą demonstruoja senųjų ES šalių patirtis. ES paramos skirstytojams ir naudotojams ES pinigus reiktų traktuoti kaip milžinišką ES perskirstymo projektą, jo efektyvumą vertinti kur kas kritiškiau, sumuoti ne tik įsisavintų milijardų skaičius, bet ir tikrąjį, dažnai sunkiai pastebimą, tačiau nemažiau svarbų jų poveikį. http://www.lrinka.lt/index.php/meniu/ziniasklaidai/straipsniai_ir_komentarai/es_lesos_svarbu_ne_tik_kiek_bet_ir_kaip/6186 Balsuoti
2011-08-25 10:04 kažin?	spausdinti
ar numatyta artimiausiu metu galutinai išvaryti iš nuosavų žemių savininkus saugomose teritorijose, o tiksliau iš saugotojos teritorijos? ar dar vis tampys kol patys nusibaigsime? Balsuoti

TEISĖS AKTAI

JŪS NARŠOTE NEPRISIJUNGĘ

Prisijungti

Registruotis

Skelbimai

Mediena (2)
Miškas (4)
Miško technika
Paslaugos (1)
Įvairūs (1)

Naujas	Paieška

PARAMA LMSA VEIKLAI

AKTUALU !!!
Skirkite LMSA 2% Jūsų jau sumokėtų GPM mokesčių.
Išsamesnė informacija ...>>>

Įvykiai

2012-05-23
DELFI portalo Grynas.lt konferencijoje „Ar miško savininkas šeimininkas miške?“ 2012-05-24 11:00 val.-LMSA pirmininkas A.GAižutis (0)

2012-05-19
Lazdijų r. Krikštonių km. 2012-05-25 rengiamas LMSA Valdybos ir aktyvo posėdis (0)

2012-05-18
Portugalijoje gegužės 21-22 d.d.vyks Europos žemės savininkų organizacijos ELO Generalinė asamblėja (0)

2012-04-27
Nuo 2012-06-04 bus renkamos paraiškos pagal priemonę "Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas" (0)

2012-01-02
2012- ieji JTO paskelbti Tarptautiniais kooperatyvų metais. (1)

Archyvas

POPULIARIAUSIOS ŽYMĖS

LMSA GMU VMT teismas Klimas Medžioklės įstatymas Seimas grybai Vaičiūnas LRT valstybiniai miškai urėdijos Biokuras mediena Sakalauskas kreipimasis NMA saugomos teritorijos vėtra kirtimai privatūs miškai Miškų įstatymas Kazlauskas Šimėnas škvalas miškas privati nuosavybė mokesčiai Knystautas reforma kainos Brukas Braziulis LR Vyriausybė medienos pramonė miškai LLRI VKD Gaižutis LRV ES parama VSTT Lietuva ŽŪM rinka aplinkosauga Prezidentė medžioklė Baškytė konferencija

Skelbimai - www.mirazas.lt

Miško gėlės-www.geliurojus.lt

LMSA REKOMENDUOJA

Iš viso apsilankė:	4850420
Šiandien apsilankė:	2335
Dabar naršo:	33

Ozo g. 10a, 08200 Vilnius, Tel.fax.: +370 5 2767590. K.Donelaičio g. 2, Kaunas, Tel.: +370 37 400363
© Lietuvos miško savininkų asociacija. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.