Į pradžią
Į pradžią El.paštas Svetainės žemelapis
2012 m. gegužės 24 d., ketvirtadienis
LMSA veikla Naujienos Klauskite-atsakome Nemokami skelbimai Forumas Rinkos
V.Jusas apie kirtimu uzdraudimo visuose miskuose beprasmybe

Aplinkos ministerija vėl svarsto siūlymus visus miško kirtimus visuose miškuose pavasario-vasaros laiku, reaguodama į bendraminčių paukščių  mylėtojų G.Varno ir A.Knystauto  inicijuoto judėjimo "Už gamtą" kategoriškus reikalavimus, spaudoje sukeltą ažiotažą.
O kad toks sprendimas tiesiogiai paliestų apie 70 tūkst. miškų sektoriaus dirbančiųjų ir apie 232 tūkst. privačių miškų savininkų interesus- užmirštama. Juk  ir dabar Lietuvoje yra ribojami miško darbai (kirtimai) saugomose teritorijose nuo kovo 1 d. iki  liepos ar rugpjūčio mėn.(paukščių perėjimo ir žverelių jauniklių vedimo laiku). O tokių plotų priskaičiuojama virš 800 tūkst. ha. Pavasarinio miškasodžio metu kirtimai irgi beveik nevykdomi.

LMSA susilaukiame paklausimų - ar tai tikrai reikalinga, ko siekiama, ar tai tikrai duos laukiamų rezultatų.  Argumentus ir faktus apie galimo populistinio sprendimo žalą pateikia LMSA pirmininko pavaduotojas, didelę praktinę patirtį turintis miškininkas, bendrovės „Miško darbai“ vadovas Vidmantas Jusas . Kviečiame susipažinti ir išsakyti savo nuomonę.

Lietuvos miško savininkų asociacija

Su paskutiniais 2009-03-26 LMSA siūlymais AM rengiamam Kirtimo taisyklių projektui galite susipažinti čia...>>>

Dėl kirtimų uždraudimo: aplinkosaugos grimasos miškų naudojime
Vidmantas Jusas, 2008 m. liepa
 

 V.Jusas: "Siekis uždrausti kirtimus visuose miškuose yra nepamatuotas, niekuo  nepagrįstas ir pavojingas". 

Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statybos istorija yra pavyzdys, kaip gamtosauginiai lozungai gali pridaryti didžiulių nuostolių. Tada kurstant visuomenėje gamtosaugines aistras pavyko sustabdyti jau įpusėjusią statybą, o kai kam tai padėjo patekti į valdžią. Tačiau dabar matome, kad statybos sustabymas buvo brangiai kainavusi klaida.   

Gamtosauginei temai visuomenė labai jautri. Labai lenva sulaukti žmonių palaikymo, rodant sudužusius kiaušinius ar iškritusius iš lizdų jauniklius.  

Tačiau siekiant subalansuoto miškų ūkio vystymo, nereikia užmiršti ir žmogaus. Radikalieji gamtosaugos aktyvistai  žmogų priešpastato laukinei gamtai ir visada vaizduoja kaip gamtos niokotoją. Tačiau Žuvinto pavyzdys rodo, kad žmogui nesikišant gamtoje taip pat vyksta pokyčiai, kartais vedantys į sunaikinimą to, ką žmogus taip norėjo išsaugoti.

Be to, miškas yra ne tik poilsio vieta, bet ir ūkio šaka, duodanti pajamas Valsybei ir darbo vietas tūkstančiams žmonių.  Vienų žmonių noras matyti nepaliestą gamtą (nors tai tėra iliuzija šiuolaikiniame pasaulyje) gali būti patenkintas tik kitų žmonių sąskaita: prarandamos darbo vietos, nesukuriami produktai, negaunamos pajamos, kurios galėtų būti naudojamos būtent rekriaciniams ištekliams gausinti. 

Gamtos pseudomylėtojai mėgsta nurodyti šimtmečio senumo tradicijas, kai miškai buvo kertami tik žiemą, neva saugant gamtą. Tačiau nereikia pamiršti, kad tada pagrindinė darbo jėga miškuose buvo ūkininkai, kurie būtent žiemos metu buvo laisvi nuo ūkio darbų. Darbo įrankiai - kirvis ir rankinis pjūklas, kuriuo mokėjo naudotis kiekvienas kaimo bernas. Medienos ištraukimo pagrindinė darbo priemonė buvo arkliukas, naudojamas visuose ūkio darbuose.  Tuo tarpu dabar  mediena ruošiama specializuotais mechanizmais, kurių valdymui reikalingas specialus pasirengimas ir nemenki įgūdžiai. Jei ekonominės sąlygos dabar leistų pusei metų aukštos kvalifikacijos darbininkus paleisti atostogų, o brangią techniką palikti be darbo, tikrai kiekvienas miškakirtys ir medienos perdirbimo darbuotojas su tuo sutiktų. Deja, tokiu atveju produkcija taptų tokia brangi, kad būtų niekam nereikalinga, arba, kaip dabar sakoma, būtų nekonkurenciga. Reiškia, visa ūkio šaka turėtų būti panaikinta. 

Bandymas įrodyti, kad miškuose vykdomi kirtimai gali sunaikinti gyvūnų rūšis, visiškai napagrįstas. Lietuvoje plynais kiritmai kasmet iškertama tik apie 0,8 proc. viso miško ploto. Įvertinant tai, kad didesnė dalis kertama žiemą, susidaro gal kokie 0,3 procento ploto, kuriame sunaikinami lizdai su kaiušiniais ar jaunikliais. Tačiau toks procentas neturi jokios įtakos populiacijos išlikimui, nes 99 procentai ploto lieka gyvajai gamtai.  Jei yra lokalios teritorijos, kuriose gyvuoja unikalios populiacijos, tokios teritorijos ir pagal dabar galiojančias taisykles išskiriamos kaip kertinės buveinės, o didesnėms steigiami draustiniai.  Šiuo metu galiojančios pagrindinių kirtimų ir ugdomųjų kirtimų taisyklės visose saugomose teritorijose, kurios Lietuvoje apima trečdalį miškų, ir nacionaliniuose parkuose draudžia ugdomuosius kirtimus nuo kovo 1 d. iki liepos 1 d., o pagrindinius kirtimus nuo kovo 1 dienos iki rugpjūčio 1 d. Be to, apie retų paukščių lizdavietes 100 m spiduliu, o kai kuriais atvejais ir didesniu, draudžiami bet kokie kirtimai. Kurtinių tuoktavietėse draudžiami kirtimai rudenį iki pat žiemos.  Botaniniuose draustiniuose, saugomų augalų radimvietėse galima kirsti tik esant įšalus gruntui.  Taigi, draudimų jau dabar yra pakankamai, kad būtų išsaugotos unikalios rūšys.             

Yra rūšių, pavyzdžiui kryžiasnapis, kurie peri žiemą. Jei visus kirtimus perkelsime į žiemos laiką, gal pakenksime jų populiacijai?  Kirtimų uždraudimas net ir trumpesniam laikui, negu siūloma, sukelia dideles problemas su miško pramone susijusioms įmonėms. Jau dabar, esant netolygiam darbui dėl esamų gamtosauginių apribojimų, dalis rangovų su savo brangia technika išvažiuoja uždarbiauti  į kitas šalis. Statistika rodo, kad iš  žemės ir miškų ūkio yra didžiausia emigracija. Darbų sezoniškumas viena iš to priežaščių.

Mediena yra gana greitai gendanti žaliava. Tuo tarpu iš pramonės reikalaujama pastovaus produktų tiekimo. Medienos sandėliavimas ir saugojimas yra brangus ir pakelia galutinių produktų kainą. Tada iš kaimynų bus atvežta pigesnių analogiškų prekių.  

Vikipedijoje rašoma, kad Kruonio elektrinės statybą savo laiku sustabdė “užsienio specialiųjų tarnybų inspiruotos organizacijos”. Ar už noro sugriauti miškų ūkį ir miško pramonę slypi tik naivus neišmanymas?
**********************************************************************
 

Kiti šaltinai, kur diskutuota kirtimų uždraudimo tema: 2008.07.15.  LR1 "Ryto garsuose"  9.30 val.  antradienio patarimų miško savininkams  tema: ar būtų tikslinga visiškai uždrausti kirtimus pavasario-vasaros metu.
Pradėti klausyti 2008.07.15 laidos "Ryto garsai" įrašą nuo 13:02:18 

TEISĖS AKTAI
JŪS NARŠOTE NEPRISIJUNGĘ
  Prisijungti              Registruotis 
Skelbimai
Mediena (2)
Miškas (4)
Miško technika
Paslaugos (1)
Įvairūs (1)
 
Naujas
Paieška
 
PARAMA LMSA VEIKLAI


AKTUALU !!!
Skirkite  LMSA  2% Jūsų jau sumokėtų GPM mokesčių.
Išsamesnė informacija ...>>>

Įvykiai
2012-05-23
DELFI portalo Grynas.lt konferencijoje „Ar miško savininkas šeimininkas miške?“ 2012-05-24 11:00 val.-LMSA pirmininkas A.GAižutis (0)
2012-05-19
Lazdijų r. Krikštonių km. 2012-05-25 rengiamas LMSA Valdybos ir aktyvo posėdis (0)
2012-05-18
Portugalijoje gegužės 21-22 d.d.vyks Europos žemės savininkų organizacijos ELO Generalinė asamblėja (0)
2012-04-27
Nuo 2012-06-04 bus renkamos paraiškos pagal priemonę "Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas" (0)
2012-01-02
2012- ieji JTO paskelbti Tarptautiniais kooperatyvų metais. (1)
Archyvas
NAUJIENLAIŠKIS
Naujienos el.paštu- užsiprenumeruokite!
Vardas
El. paštas
POPULIARIAUSIOS ŽYMĖS




Skelbimai - www.mirazas.lt
Miško gėlės-www.geliurojus.lt
LMSA REKOMENDUOJA
  

 

 

Apie projektą
Partneriai
Reklama
Kontaktai
Iš viso apsilankė: 4849425
Šiandien apsilankė: 1340
Dabar naršo: 19
Ozo g. 10a, 08200 Vilnius, Tel.fax.: +370 5 2767590. K.Donelaičio g. 2, Kaunas, Tel.: +370 37 400363
© Lietuvos miško savininkų asociacija. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.