Kai bendrasis vidaus produktas(BVP) didėja, tai rodo, kad šalyje sukuriama daugiau prekių bei paslaugų ir jos žmonės gyvena geriau,- taip miškų ūkio ekonomistas dr.(HP) Stasys Mizaras glaustai ir populiariai atskleidžia vieno iš šalies ekonomikos lygiui įvertinti naudojamų rodiklių esmę. Išsamiame straipsnyje autorius apžvelgia miškų ūkio indėlį į ūkio BVP, sektoriuje sukuriamą pridėtinę vertę, analizuoja ir lygina su kitų šalių rodikliais. Autorius reziumuodamas atliktą analizę pasiūlo, kur būtų galima paieškoti nemažų rezervų miškų ūkio pajamoms didinti, nedarant žalos miškų socialinėms bei ekologinėms funkcijoms. Kviečiame susipažinti.
Lietuvos miškų ūkio bendrasis vidaus produktas ir darbo našumas
Spausdinama su autoriaus sutikimu. Straipsnis taipogi publikuotas žurnalo "Mūsų girios" Nr.2010/05...>>> Šiek tiek teorijosBendrasis vidaus produktas (BVP) yra vienas iš rodiklių, parodančių tam tikros teritorijos ekonomikos lygį. Kai BVP didėja, tai rodo, kad šalyje sukuriama daugiau prekių bei paslaugų ir jos žmonės gyvena geriau. BVP skaičiavimui taikomi trys metodai: gamybos, išlaidų ir pajamų. Gamybos metodu BVP apibrėžiamas kaip suma pridėtinių verčių, sukurtų kiekvienam gamybos etape šalies ūkio šakose ir gamybinėse įmonėse. Pridėtinė vertė nustatoma iš įmonių produkcijos vertės, atėmus iš kitų įmonių pirktų prekių ir paslaugų vertę. Todėl dažnai BVP ir bendroji pridėtinė vertė yra sutapatinamos. BVP yra piniginis rodiklis, priklausantis nuo infliacijos. Kylant kainoms, BVP didėja, nors gamybos apimtys ir nesikeičia. BVP gali būti skaičiuojamas einamųjų metų faktinėmis kainomis arba kurių nors pasirinktų bazinių metų palyginamomis kainomis. BVP, apskaičiuotas faktinėmis kainomis, vadinamas nominaliuoju BVP, o palyginamosiomis kainomis - realiuoju BVP. Bendroji pridėtinė vertė taikoma ir matuojant darbo našumą. Dažniausiai taikomas rodiklis yra bendroji pridėtinė vertė, tenkanti vienai faktiškai dirbtai valandai. BVP skaičiavimai yra sudėtingi, todėl juos dažniausiai atlieka šalių statistikos institucijos ir skelbia savo leidiniuose. Lietuvos miškų sektoriaus BVP, remdamasi statistikos departamento duomenimis, skelbė Valstybinė miškotvarkos tarnyba kasmetiniame leidinyje „Lietuvos miškų ūkio statistika". Apie užsienio šalių miškų sektoriaus BVP duomenų pateikta leidinyje: FAO. 2008. Contribution of the forestry sector to national economies 1990-2006 (Miškų sektoriaus indėlis į nacionalines ekonomikas 1990-2006 m.) by A. Lebedys. Forest Finance working paper FSFM/ACC/08. FAO. Rome. Lietuvos miškų ūkio BVPMiškų ūkio dalis Lietuvos BVP yra nedidelė. 2008 m. ji sudarė 0,43 % nuo šalies BVP. Yra miškų ūkio BVP didėjimo tendencija. Nuo 1995 m. iki 2008 m. Lietuvos miškų ūkio BVP veikiančiomis kainomis padidėjo 2 kartus (1 lentelė). Šiuos pokyčius lėmė miškų produkcijos (apvali mediena ir kt.) apimtys, struktūros ypatumai bei kainos. Didžiausią reikšmę turėjo apvalios medienos kainų pokyčiai. 1995 m. vidutinė apvalios medienos kaina buvo 75,6 Lt/m³, o 2008 m. - 134,0 Lt/m³. Labiausiai apibendrintas darbo našumo rodiklis yra pridėtinė vertė (BVP), tenkanti vienam dirbančiajam. Didėjant BVP ir mažėjant darbuotojų skaičiui yra darbo našumo didėjimo tendencija. Nuo 1995 m. iki 2008 m. jis padidėjo 3,4 karto (1 lentelė), atsižvelgus į infliaciją - 1,9 karto. Šis padidėjimas turėtų būti mažesnis dėl nepilnos dirbančiųjų miškų ūkyje apskaitos, ypač privačių miškų savininkų, vykdančių ūkinę veiklą, bet nepatenkančių į apskaitą. 1 lentelė. Lietuvos miškų ūkio BVP ir darbo našumas 1995-2008 m.Metai | Miškų ūkio BVP, mln. Lt* | Miškų ūkio darbuotojų skaičius, tūkst.** | Darbo našumas, tūkst. Lt/darbuotojui | 1995 | 233,8 | 16,1 | 14,5 | 1996 | 234,3 | 15,9 | 14,7 | 1997 | 237,1 | 15,0 | 15,8 | 1998 | 242,8 | 13,7 | 17,7 | 1999 | 200,4 | 11,5 | 17,4 | 2000 | 246,5 | 11,4 | 21,6 | 2001 | 248,1 | 10,6 | 23,4 | 2002 | 263,6 | 9,9 | 26,6 | 2003 | 284,3 | 9,7 | 29,3 | 2004 | 311,7 | 9,7 | 32,1 | 2005 | 342,5 | 10,3 | 33,3 | 2006 | 384,6 | 9,5 | 40,5 | 2007 | 519,6 | 9,6 | 54,1 | 2008 | 477,4 | 9,6 | 49,7 |
Šaltinis: *Lietuvos miškų ūkio statistika. 2005. Kaunas. (1995-1999 m. duomenys).
*Lietuvos miškų ūkio statistika. 2009. Kaunas. (2000-2009 m. duomenys).
**Lietuvos miškų ūkio statistika. 2001. Kaunas. (1995-1999 m. duomenys).
**Lietuvos miškų ūkio statistika. 2008. Kaunas. (2000-2003 m. duomenys).
**Lietuvos miškų ūkio statistika. 2009. Kaunas. (2004-2008 m. duomenys). Lietuvos miškų ūkio BVP ir darbo našumas ES kontekste2 lentelėje palyginti kai kurių ES šalių miškų ūkio BVP rodikliai. Išskirtos 2 šalių grupės. Pirmoji - tai dauguma perėjusių iš planinės į rinkos ekonomiką Centrinės ir Rytų Europos šalių (Latvija, Lietuva, Lenkija, Slovakija, Čekijos respublika, Vengrija, Estija). Jų ekonominį išsivystymo lygį charakterizuoja žemesnis nei vidutinis ES BVP, tenkantis vienam gyventojui (nuo 17,4 tūkst. JAV dolerių iki 24,2 tūkst.). Antroji - tai aukštesnio ekonominio išsivystymo šalys: Suomija, Švedija, Vokietija. Jų BVP, tenkantis vienam gyventojui 2007 m. buvo 34-36 tūkst. JAV dolerių. Matome, kad pagal darbo našumą miškų ūkyje, matuojamą BVP, tenkančiu vienam darbuotojui, Lietuva lenkia tik Latviją. Ypač didelis skirtumas lyginant su išsivysčiusių šalių darbo našumu. Nuo Suomijos, Švedijos atsiliekama daugiau nei 10 kartų, nuo Vokietijos - 3,8 karto. Lietuvoje tarp analizuojamų šalių iš vieno hektaro miško žemių BVP gaunama mažiausia - 57,0 JAV doleriai/ha. Didžiausias miškų ūkio BVP buvo Vokietijoje - 204, Čekijos respublikoje - 314,3 JAV doleriai/ha. 2 lentelė. BVP rodikliai Europos šalyse Šalys | Miškų ūkis (2006 m.) | Nacionalinis BVP, tūkst. JAV dolerių vienam gyventojui (2007 m.)*** | BVP, mln. JAV dolerių* | darbuotojai, tūkst.* | miško žemė, tūkst. ha** | BVP vienam darbuotojui, tūkst. JAV dolerių | BVP, JAV dolerių miško žemės ha | Latvija | 232 | 29 | 3035 | 8,0 | 76,4 | 17,4 | Lietuva | 121 | 9 | 2121 | 13,4 | 57,0 | 17,7 | Lenkija | 965 | 49 | 9200 | 19,7 | 104,9 | 16,3 | Slovakija | 221 | 12 | 1932 | 18,4 | 114,4 | 20,3 | Čekijos respublika | 832 | 35 | 2647 | 23,8 | 314,3 | 24,2 | Vengrija | 142 | 8 | 1948 | 17,8 | 72,9 | 19,0 | Estija | 148 | 7 | 2264 | 21,1 | 65,4 | 21,1 | Suomija | 3329 | 23 | 22130 | 144,7 | 150,4 | 35,3 | Švedija | 3108 | 22 | 27871 | 141,3 | 111,5 | 36,5 | Vokietija | 2259 | 44 | 11076 | 51,3 | 204,0 | 34,2 |
Šaltiniai: * FAO. 2008. Contribution of the forestry sector to national economies, 1990-2006, by A. Lebedys. Forest Finance Working Paper FSFM/ACC/08.FAO, Rome. Prieiga per internetą: http://www.fao.org/docrep/011/k4588e/k4588e00.htm
** Finnish Statistical Yearbook of Forestry. METLA, 2009.
*** Šalys pagal BVP vienam gyventojui. Prieiga per internetą: http://lt.wikipedia.org. [Žiūrėta 2010-04-02]. Tokias tendencijas patvirtina ir naujausi Suomijos miškų statistikos duomenys. Suomijos miškų ūkio BVP 2008 m. buvo 3118 milijonų eurų (10757 mln. litų). Miškų ūkyje dirbo 25 tūkst. darbuotojų. Vienam darbuotojui, tenkantis metinis BVP, buvo 430 tūkst. Lt, Lietuvoje - 49,7 tūkst. Lt (BVP - 477,4 mln. Lt; 9,6 tūkst. dirbančiųjų) arba daugiau nei 8 kartus mažiau. Suomijos miškų plotas - 22,1 mln. ha. Vienam hektarui tenka 487 Lt BVP, o Lietuvoje - 2,1 karto mažiau, t. y. 227 Lt/ha, nors Lietuvos medynų tūriai daugiau kaip 2 kartus didesnis nei Suomijos (Suomijos miškų vidutinis tūris - 84 m³/ha, Lietuvos 207 m³/ha), (3 lentelė). 3 lentelė. Lietuvos ir Suomijos miškų ūkio ekonominio efektyvumo palyginimas (2008 m.)Rodikliai | Matavimo vnt. | Suomija | Lietuva | Pridėtinė vertė | mln. Lt | 10757 | 477,4 | Dirbančiųjų skaičius | tūkst. | 25 | 9,6 | Darbo našumas | tūkst. Lt/darbuotojui | 430 | 49,7 | Miško žemė | mln. ha | 22,1 | 2,1 | Metinė pridėtinė vertė, tenkanti 1 ha miško | Lt | 487 | 227 | Kirtimai | mln. m³ | 70,2 | 5,8 | Vidutinis medynų tūris | m³/ha | 84 | 207 |
Šaltiniai: METLA. 2008. Statistical Yearbook of Forestry.
Lietuvos miškų ūkio statistika. 2009. Kaunas. BVP nuostoliai dėl medienos eksporto, saugomų teritorijų ir šešėlinės veiklosApvalios medienos eksportas reiškia prarastas galimybes plėtoti savo šalies medienos pramonę bei Lietuvoje sukurti daugiau pridėtinės vertės. 2008 m. Lietuvos medienos pramonėje iš 1 m³ apvalios medienos gauta 343,1 Lt BVP, o eksportuotos apvalios medienos vidutinė kaina buvo 215,6 Lt/m³. BVP nuostoliai Lietuvoje dėl apvalios medienos eksporto sudaro apie 200 mln. Lt kasmet (4 lentelė). 4 lentelė. Lietuvos BVP nuostoliai dėl medienos eksportoLietuvos miškų ūkio statistika. 2002-2009 m. Kaunas. Metai | Medienos gaminių pramonė* | Apvalios medienos eksportas* | BVP nuostoliai | apvalios medienos sunaudojimas, mln. m3 | BVP, mln. Lt | BVP, tenkanti 1 m3 apvalios medienos, Lt | mln. m3 | vidutinė kaina, Lt/m3 | Lt/m3** | iš viso, mln. Lt | 2001 | 3,0 | 610,3 | 203,4 | 1,324 | 127,4 | 76,0 | 100,6 | 2002 | 3,1 | 715,9 | 230,9 | 1,439 | 120,2 | 110,7 | 159,3 | 2003 | 3,5 | 856,9 | 244,8 | 1,432 | 118,5 | 126,3 | 180,9 | 2004 | 3,6 | 1011,2 | 280,9 | 1,220 | 128,4 | 152,5 | 186,0 | 2005 | 3,6 | 1125,8 | 312,7 | 1,162 | 144,3 | 168,4 | 195,7 | 2006 | 3,9 | 1188,4 | 304,7 | 1,144 | 142,5 | 162,2 | 185,6 | 2007 | 3,9 | 1381,0 | 354,1 | 1,706 | 227,0 | 127,1 | 216,8 | 2008 | 3,5 | 1202,4 | 343,4 | 1,217 | 215,6 | 127,8 | 155,5 |
* Lietuvos miškų ūkio statistika. 2002-2009 m. Kaunas.
** skirtumas tarp BVP, tenkančio 1 m³ apvalios medienos ją apdirbant ir pardavimo (eksporto) kainos. Lietuvoje nėra problemų dėl miškų degradacijos ar jų socialinių bei ekologinių funkcijų praradimo dėl miškų kirtimų. Atvirkščiai, Lietuvoje diskutuojama dėl per didelės saugomų teritorijų plėtros miškuose. Dėl apribojimų saugomų teritorijų miškuose sumažėja jų savininkų ir valdytojų piniginės pajamos, mažėja miškų ūkio BVP. Didžiausią poveikį turi pagrindinių miško kirtimų uždraudimas ir kirtimų amžiaus padidinimas. Pirmos, antros ir trečios grupių miškuose yra beveik trečdalis visų šalies medynų tūrio (126,6 mln. m3, 31,2 procento). Brandžių pagal ūkinių (IV gr.) miškų kirtimo amžių - 35,3 mln. m3, iš jų - 22,9 mln. m3 kirsti draudžiama arba yra padidintas kirtimų amžius. Analizei naudoti VMT apskaitos 2008-01-01 duomenys. Pagal apvaliosios medienos 2007 m. vidutines kainas saugomose teritorijose brandžių pagal ūkinių miškų kirtimų amžius medynų tūrio vertė būtų 5219,4 mln. Lt, iš jų draudžiamų kirsti - 3654,7 mln. Lt. (5 lentelė). Optimizavus saugomas teritorijas ir medienos naudojimą jose, atsirastų nemažos galimybės didinti Lietuvos miškų ūkio pajamas ir BVP be ženklesnių nuostolių socialinei bei ekologinei miškų reikšmei. 5 lentelė. Brandžių pagal ūkinių miškų kirtimų amžius medynų tūrio saugomose teritorijose vertė apvaliosios medienos kainomis, mln. Lt Medynai | Miškų grupės | Iš viso | I | II | III | Pušynai | 110,6 | 1104,4 | 638,5 | 1853,5 | Eglynai | 51,2 | 788,7 | 607,8 | 1447,7 | Ąžuolynai | 20,8 | 161,5 | 64,7 | 247,0 | Uosynai | 1,7 | 11,9 | 3,8 | 17,4 | Beržynai | 37,1 | 353,3 | 435,9 | 826,3 | Juodalksnynai | 23,7 | 141,0 | 101,8 | 266,5 | Drebulynai | 8,3 | 81,5 | 124,8 | 214,6 | Baltalksnynai | 2,4 | 186,3 | 157,7 | 346,4 | Iš viso | 255,8 | 2828,6 | 2135,0 | 5219,4 | iš jų draudžiamų kirsti | 255,8 | 2696,5 | 702,4 | 3654,7 |
Šešėlinė ekonomika suprantama kaip galutiniam vartojimui šalies viduje pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų oficialiai nedeklaruojama vertė. Bent dalį savo veiklos šešėlyje 2009 m. vykdė 37 % proc. ūkinių vienetų. Tai šešėlio pločio rodiklis. Šešėlinės ekonomikos dalis BVP vadinama šešėlio gylio rodikliu, parodančiu, kokią dalį savo veiklos ūkio vienetai vykdo šešėlyje. Šešėlinės ekonomikos dalis šalies BVP 2009 m. siekė 23 % (LFRI, 2009/2010). Šešėlis bene mažiausiai tyrinėta miškų ekonomikos dalis. Darant prielaidas, kad miškų ūkis atitinka vidutinius Lietuvos šešėlinės ekonomikos standartus, BVP nuostoliai dėl jos būtų vertinami apie 100 mln. Lt. Siūlymai Lietuvos miškų politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos turėtų analizuoti šalis su aukštu miškų ūkio efektyvumu ir stengtis, kad Lietuva bent priartėtų prie jų rodiklių. Bendros miškų ūkio ekonominio efektyvumo didinimo kryptys yra aiškios. Tai visos pajamas bei pridėtinę vertę ir darbo našumą didinančios priemonės. Iš pirmaeilių paminėtinos: 1. Rezervuotų nuosavybės teisių atkūrimui miškų panaudojimas. Šiuo metu yra 267,5 tūkst. ha tokių miškų, kurie veik nenaudojami. Juose kasmet būtų galima paruošti apie 0,5 mln. m³ medienos. 2. Mažos pridėtinės vertės medienos produktų (apvali mediena, lentos) eksporto mažinimas. Vien tik dėl apvalios medienos eksporto BVP nuostoliai Lietuvoje sudaro apie 200 mln. Lt kasmet. Lietuva jau anksčiau nepanaudojo celiuliozės bei medienos plokščių gamyklų statybos galimybių. Planuojama jas statyti Baltarusijoje. 3. Nemedieninių miško produktų ir miško funkcijų platesnis įjungimas į ekonominę apyvartą. Visų pirma, medžioklės. 4. Kirtimo atliekų bei baltalksnynų medienos naudojimas katilinių kurui. Bent milijono m³ šių išteklių panaudojimas kasmet padėtų įgyvendinti alternatyvaus kuro taikymo energetikoje siekius ir duotų miškų ūkiui papildomų pajamų. 5. Darbo našumo didinimas, plėtojant mašininį miško kirtimą bei kitas pažangias technologijas. Viena medkirtė pakeičia apie 10 miško kirtėjų. 6. Miškų ūkio organizacinių struktūrų tobulinimas. Lietuvos žemės ūkio universitetas dar 2006 m. parengė siūlymus valstybinio miškų ūkio organizacinių struktūrų tobulinimui, o 2008 m. ir privačių miškų ūkio valstybinio reguliavimo sistemos tobulinimui. Tačiau jie iki šiol neįgyvendinti. 7. Ribojimų saugomų teritorijų miškuose optimizavimas. Lietuvos saugomose teritorijose yra 634,9 tūkst. ha miškų. Juose draudžiama arba ribojama ūkinė veikla (kirtimų draudimas, kirtimo amžiaus padidinimas). Tokių medynų tūris sudaro 22,9 mln. m³, o jo vertė apvalios medienos kainomis (2007 m.) yra 3,6 milijardo Lt. Čia būtų galima paieškoti nemažų rezervų miškų ūkio pajamoms didinti, nedarant žalos miškų socialinėms bei ekologinėms funkcijoms. 8. Reformų, mažinančių šešėlinės ekonomikos miškų ūkyje mastą, vykdymas.
Dr. (HP) Stasys Mizaras
2010 m. balandžio 28 d.
********************************************
Stasys Mizaras yra LMSA garbės pirmininkas, vienas iš Lietuvos miško savininkų asociacijos įkūrėjų ir pirmasis asociacijos pirmininkas, nuo 1993 m. dešimtmetį ėjęs šias atsakingas visuomenines pareigas. Šiuo metu- LMSA Valdybos narys. |
