„Normalioje valstybėje, normaliai ir tvarkomasi,- įsitikinęs Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis. - Deja, pas mus yra kitaip - per daug viskas politizuota." Jo teigimu, privačiuose ir valstybiniuose miškuose trūnija ne tik sausuoliai medžiai, bet jau antrą dešimtmetį yra nenaudojami rezervuoti nuosavybės grąžinimui miškai ir pan.

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos atstovų teigimu, Europos Sąjungos direktyva (2009/28/EB) įpareigoja Lietuvą iki 2020 m. nuo 15 iki 23 proc. padidinti energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Vadovaujantis minėta direktyva, šilumos gamyba iš kietosios biomasės turėtų sudaryti ne mažiau kaip 973 ktne (ktne - tūkstantis tonų sąlyginio kuro naftos).
Maždaug pusę šio šilumos kiekio galėtų būti patiekiama biokuro katilinėms, kuriose apie 51 proc. šilumos būtų skirta centralizuoto šildymo sistemoms. Dar maždaug 40 proc. kietosios biomasės malkų pavidalu naudotų gyventojai.

Šiuo metu rajoninėse katilinėse centralizuotai apšildyti namus panaudojama tik apie 1,2 mln. kub. m kietosios biomasės. Dar maždaug 1,5 mln. kub. m malkų šildymui panaudoja gyventojai. „Vadinasi, net dvejų metų iškirtimo norma šiuo metu tiesiog trūnija miškuose ir valdžia nei pati apsiima, nei kitiems leidžia be žalos gamtai ir bioįvairovei efektyviai panaudoti tą medieną", - tikino A.Gaižutis.

Didesnė pasiūla numuštų kainas. Lietuvos žalieji tvirtina, kad miškuose per mažai paliekama medienos supūti. Privačius miškininkus varžo ir įvairiausios tvarkos bei draudimai. „Pavyzdžiui, nuo kovo 1 d. iki birželio pabaigos negalima šviesinti jaunuolynų, nes neva ten paukščiukai peri. Bet kur jūs matėte ant vytelių susuktą lizdą, - stebėjosi A.Gaižutis. - Deja, pas mus vis dar gajus mitas, kad gamtą galima išsaugoti tik nekeliant kojos į mišką."

Privačių miškų savininkai priekaištauja valdžiai, kad šalyje nuo nepriklausomybės laikotarpio visiškai nenaudojami apie 200 tūkst. ha miško.

„Gaila, kad valstybė iki šiol nesutvarkė nuosavybės grąžinimo klausimų, nors tuose miškuose galėtų šeimininkauti tikrieji jų savininkai", - akcentuoja A.Gaižutis.

Vien dėl negrąžinamų miškų Lietuvos ir užsienio rinkoms nepatiekiama apie 1 mln. kub. m medienos, kuri pagal visus teisės aktų reikalavimus galėtų būti patiekta nors ir šiandien. Be to, iš miškų prieaugio (minėtų 16 mln. kub. m) panaudojama tik apie 60 proc. miško. Pasak A.Gaižučio, didesnė medienos pasiūla atpigintų malkas.

„Artėjant šildymo sezonui ir jam prasidėjus malkos vis dar brangios, bet žmonės nekvaili, neskuba praverti piniginių ir laukia, kol malkos atpigs. Pakalbėkite su medienos ruošėjais ir jie patvirtins, kad pastaruoju metu sunku parduoti malkas", - pabrėžė Lietuvos miškų savininkų asociacijos vadovas A.Gaižutis.

Neišnaudoti rezervai. Asociacija LITBIOMA ir šalies miškininkai siūlo valdžiai pasisemti patirties iš Suomijoje įgyvendinamos vadinamosios septynių eurų programos.

Šioje šalyje valdžia paremia pinigais miškininkus, kad jie po kirtimų surinktų nedideles šakas ir sausuolius bei pristatytų juos biokuro katilinėms. Už kiekvieną surinktą tokį kubinį metrą kietosios biomasės Suomijos valdžia miško savininkui sumoka po 7 eurus (24 Lt).

Panašiu principu galėtų dirbti ir Lietuvos valdžia, taip skatindama smulkesnių miško valdų savininkų kooperaciją, o sykiu ir didindama šalies nepriklausomybę nuo dujų tiekėjų.

Statistika rodo, kad tose savivaldybėse, kuriose šiluma gaminama daugiausia iš biokuro, yra ir mažiausios sąskaitos už šildymą. Biokuro visiškai nenaudojančiuose Šiauliuose, Pakruojyje ir Alytuje kilovatvalandė šilumos vartotojams vidutiniškai kainuoja 30,48 ct. Molėtų, Ignalinos ir Širvintų savivaldybėse (kur biokuro naudojimas siekia 98-100 proc.) gyventojams viena kilovatvalandė vidutiniškai kainuoja tik 19,75 ct.