Gerbiami konferencijos dalyviai,

Iš karto bandau atsakyti į man patikėto pranešimo klausimą: Kokia Lietuvos kaimų ateitis planuojama dabartiniuose teritorijų planavimo bei saugojimo dokumentuose?

Kviečiu čia esančius pamąstyti - kieno akimis žiūrime į dabarties kaimą. Gal pilsudskinio lenkponio, gal kryžiuočių ainio, gal karčemos maušos ar carinio žandaro? Ar pajėgiame žvelgti MAIRONIO žvilgsniu?

Šiuos teiginius bandysiu paremti dokumentais. Ir patirtimi, kurią pavyko sukaupti per paskutiniuosius keturis metus, t.y. 2007-2010 metais. O tos žinios - tai iš įvairių Lietuvos vietų gaunami nusiskundimai apie neteisybes grąžinant žemę, miškus ir vandenis, apie saugomų teritorijų pareigūnų savivalę, apie absurdiškus draudimus atkurti gyvenimus ir t.t. Tai privertė susiburti į Visuomeninę kraštotvarkos draugiją 2009 m. pradžioje žmones, kurie dar turėjo viltį siekti teisingumo bendromis pastangomis. Kad tai sunkus kelias, jau turėjo kelerių metų patirtį Lietuvos miško savininkų asociacija, Lietuvos žemės ūkio rūmai, Žemės savininkų asociacija ir kt. Bendras įspūdis buvo (ir deja, yra iki šiol) toks, tarsi ant valdžios institucijų durų būtų pakabintas užrašas „Palaidokite viltį". Puikus pavyzdys pateikiamas žemiau - vieno 2008-04-10 rašto tekstas ir jo rezultatas.

Tai 2008 m. balandžio 10 d. laiškas LRS Seniūnų sueigai, Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos komitetams.

2006-2007 m. Lietuvos Respublikos vietovėse, kurios yra saugomų teritorijų (valstybinių parkų ir draustinių) sudėtyje, iš esmės yra sustabdyta žemės reforma, statybų remonto darbai kaimuose, miško žemės paskirties keitimas ir kt. Dėl to išaugo šių vietovių gyventojų nepasitenkinimas, didėja įtampa ir visuomenės susiskaldymas.

Tai atsitiko Konstituciniam Teismui priėmus 2006-03-14 nutarimą (Žin., 2006, Nr. 30) ir 2007-07-05 nutarimą (Žin., 2007, Nr. 76), taip pat kitus su saugomomis teritorijomis susijusius sprendimus. Šie sprendimai priimti skubotai, be galimų pasekmių prognozės. Vykdydamos šiuos nutarimus, Nacionalinė žemės tarnyba, po to atitinkamų apskričių administracijos 2007 m. savo raštais sustabdė visus lygiaverčių žemės, miško, vandens telkinių, sklypų projektavimo bei dokumentų rengimo saugomose teritorijose darbus, įskaitant ir jais parengtų dokumentų bei natūroje pažymėtų sklypų grąžinimą. Tai padaryta be gilesnės Konstitucinio Teismo nutarimų pasekmių analizės ir pastangų krizinei situacijai spręsti. Vien Utenos apskrityje į šį buldozerinį procesą pateko 851 pilietis (laikraštis „Utenos apskrities žinios", 2007-12-07). Dar 417 piliečių negali susigrąžinti savo miškų, esančių miško parkuose.

            Piliečiams rajonų žemėtvarkos specialistai raštu tiesiog pasiūlė atsiimti dokumentus ir ieškoti kitų sprendimų nuosavybei susigrąžinti. Dauguma savo dokumentų neatsiėmė, nes tiesiog netiki, kad jų teisėti norai gali žlugti.

            Vykdydama KT sprendimus, Aplinkos ministerija 2007-11-29 Lietuvos Respublikos Seime įregistravo (Nr. XP-2722) Saugomų teritorijų įstatymo pataisas, o LR Vyriausybė LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 str. 7 dalies pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XP-2878, 2008-03-07). LR Seimo 2008-04-01 posėdyje Žemės ūkio ministrė K.Prunskiene LR Vyriausybės vardu pateikė LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 str. 7 dalies pakeitimo įstatymo projektą, kuris po trumpo svarstymo priimtas tolesniam svarstymui. Priėmimą bandoma forsuoti ta dingstimi, kad neva ilgai nebuvo pateikimo. Tačiau nekalbama apie labai sunkias šio projekto galimo priėmimo pasekmes.

Šiais dokumentais taip išplečiami ir interpretuojami KT nutarimai, kad juos priėmus šimtams Lietuvos piliečių iš esmės bus atimta teisė įgyvendinti savo „teisėtus lūkesčius". Šie abu dokumentai plačiai nesvarstyti savivaldybėse, beveik nežinomi vietos gyventojams. Labai neatsakingai skamba šių dokumentų rengėjų aiškinamuose raštuose įrašytas sakinys „Priėmus teikiamą projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma".

            Pagal KT 2006-03-14 nutarimą LR Vyriausybė 2007-01-31 priėmė nutarimą Nr. 106 (Statybų privačiose žemėse reglamento pakeitimai) (Žin., 2007, Nr. 15-549), kuriuo iš esmės sustabdė statybų ir remonto galimybę mažuose į miškų ūkio sistemą patekusiuose kaimuose ir vienkiemiuose. Tai dar labiau paspartins šių nedidelių kaimelių nykimą, sustabdys kaimo turizmo plėtrą, o Ignalinos, Molėtų, Zarasų, Varėnos ir kiti rajonai dėl to negaus laukiamų pajamų.

Atidžiau išnagrinėjus KT 2007-07-05 nutarimą (Žin., 2007, Nr. 76-3018) ir palyginus dokumentus, kuriuos vykdymui parengė apskričių viršininkų administracijos, Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija ir kt., galima teigti, kad vykdytojai persistengė Lietuvos piliečių - daugiausia kaimo gyventojų - nenaudai. Pateikiu KT 2007-07-05 nutarimo konstat. dalies 7 p. tekstą:

„Teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t.y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos"

„Turi būti paisoma konstitucinio teisinės valstybės principo, apimančio inter alia teisėtų lūkesčių apsaugą, teisinį tikrumą, teisinį saugumą.

Atrodo, kad pasakyta pakankamai aiškiai. Pataisų rengėjai privalėjo siekti, kad gyvenimo veikla nesustotų, o žmonių teisėti lūkesčiai būtų apsaugoti ir užtikrinti.

Siekiant išvengti politizavimo, su laiške keliamomis problemomis norima supažindinti SENIŪNŲ SUEIGOS, Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos komitetų narius. Šiuo laišku norima ne kosmetinių atskirų įstatymų straipsnių pakeitimų, bet esminių permainų saugomų teritorijų politikoje, siekiant, kad saugomose teritorijose pasibaigtų vis augantys normalaus gyvenimo ir veiklos apribojimai. Tik tada tų vietovių žmonės rems realius gamtosaugos reikalavimus. Tada merdėjimą pakeis veikla ir kūryba.

Prašoma:

1. Vertinti Konstitucinio Teismo sprendimų, įtakojančių kaimų gyvenimo reikalus, atsiradimo aplinkybes, ieškoti būdų tų sprendimų sukeltoms problemoms spręsti..

2. LR Seime sustabdyti pateiktų įstatymų pataisų projektų svarstymą ir pavesti jų rengėjams iš esmės nagrinėti kiekvieno piliečio teises į nuosavybę, siekiant atskirti galimus įstatymų pažeidėjus.

3. Lietuvos Respublikos Seime svarstyti susidariusią padėtį saugomose teritorijose ir į miškų sistemą patekusiuose kaimuose, sudaryti sąlygas normaliam šių apleistų vietovių vystymuisi (keliai, medicininis aptarnavimas, švietimas, verslas ir kt.)

4. Suteikti didesnius įgaliojimus atitinkamų rajonų savivaldybėms ir seniūnijoms minimų problemų sprendimui.

 

Didelio dėmesio susilaikė Rimanto Klimo,  vieno iš saugomų teritorijų steigimo  Lietuvoje pradininkų pranešimas

Šiomis temomis yra daugybė piliečių prašymų ir skundų įvairiose valdžios institucijose, spaudoje ir kt. Visur atsakoma - nusprendė Konstitucinis Teismas, nieko negalima pakeisti. LRS atstovauja žmonių interesus, jų išrinktas, jis gali viską pakeisti. Taip mano Lietuvos žmonės.(Laiško pabaiga)

Buvome naivuoliai, manėme, kad mus supras. Deja. Dirbome toliau,ieškodami kelių ir būdų pasiekti aiškumo ir supratimo valdžios institucijose ir visuomenėje. Ryškėjo aplinkybės, kodėl taip atkakliai saugomų teritorijų teritorinio planavimo ir kt. pareigūnai laikosi Lietuvos žmonėms primesto prievartinio administravimo metodų. Ryškėjo sąsajos tarp Saugomų teritorijų įstatymo prioritetinio vaidmens ir kitų - Teritorijų planavimo, Miškų, Vandenų, Žemės reformos įstatymų „vasalinės" rolės. Visą tą įstatyminę bazę kuria beveik tie patys žmonės. Patys kuria savo veiklai palankius įstatymus, patys organizuoja jų vykdymą ir kontrolę, patys nustato natūrinius, ekonominius, finansinius ir kt. normatyvus. Ideali dirva neskaidrumui, protekcionizmui ir korupcijai.

Noriu į vieną momentą atkreipt dėmesį, į vieną labai svarbią poziciją, kad dabartinė saugomų teritorijų politika ir praktika tokia, kad privertė daugybę gyvenimo sričių veikti pagal savo dėsnius. Aš manau, kad čia didelė kaltė tenka ir buvusiam prezidentui V.Adamkui, kuris įsivaizduodamas esąs didelis gamtosaugos specialistas, kiek supratau, rėmė šitą neteisingą saugomų teritorijų prievartinę politiką. Kai kas tuo naudojosi ir dabar dar naudojasi, demonstruoja, kad yra stiprus užnugaris. Mūsų uždavinys išmontuot šitą sistemą, padaryt ją humanišką, tokią, kad ji tarnautų Lietuvos žmonėms, o ne kažkam kitam. Man susidaro įspūdis, kad ta politika, kuri dabar tarnauja žmonių nuvarymui nuo gražiausių Lietuvos vietų, tarnauja ne Lietuvai, o kažkokiems globaliems tikslams. Jeigu klystu, tai kaip Maironis sakė „Duok, Viešpatie, pranašu būt melagingu".

Bandysiu remtis konkrečiais dokumentais. Gana kruopščiai susipažinau su Ignalinos rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu, susipažinau su Zarasų strateginio padėties vertinimo dokumentu SPAV-u. Ir neblogai susipažinau su Vilniaus rajono bendruoju planu. Kai kam gal bus keista, kad taip staigiai nuo saugomų teritorijų problemų peršokau prie teritorijų planavimo praktikos, bet tarp šių veiklų yra visiškas ryšys.

Reikėjo nustatyti, kokiu laipsniu ir kokiomis formomis dabar galiojantys STĮ ir šios krypties poįstatyminiai teisės aktai įtakoja teritorijų planavimo produkciją, atidžiau vertinant kaimų ir miestelių teritorijų vystymo perspektyvą.

Pirmiausia kalbėsiu apie tai, su kuo išsamiau esu susipažinęs.Dalyvavau kai kuriuose procesuose, pvz., svarstant Ignalinos rajono savivaldybės bendrąjį planą (toliau - BP) pernai rugpjūčio mėn. (planą parengė UAB „Urbanistika", projekto autorė A.Kažienė). Įdomus buvo pasakytas beveik pirmasis sakinys - „šis planas (t.y. BP) yra paremtas dešimtimis įvairių įstatymų, bet svarbiausias iš jų yra gamtinio karkaso faktas". Aš labai nustebau ir kartu apsidžiaugiau, kadangi iš karto gavau atsakymą į man iškeltą klausimą. Reikia pabrėžti, kad gamtinio karkaso (toliau - GK) sistema į Saugomų teritorijų įstatymą įvesta tik 2001 m. Būtent Ignalinos teritorijos bendrajam plane šios dalies aprašymui, GK aprašymui paskirta net 10 puslapių. Tekstas prikimštas mokslinių sąvokų. Manau čia didelis prof. Kavaliausko nuopelnas, kuriant „sistemą". Tačiau turbūt ne tai svarbiausia. Svarbiausia, kad GK teritorijoje, kuri apima 73 proc. Ignalinos rajono teritorijos, yra daug įvairių draudimų, kurie riboja normalaus ir protingo gyvenimo galimybes. O kaip žinome, kiekvienas ribojimas - tai piliečio ir dvasiniai, ir materialiniai nuostoliai, kurių, ypač dvasinių, kol kas niekas nesiruošia kompensuoti. GK ir saugomos teritorijos Ignalinos rajone užima net 50 proc. žemės ūkio paskirties žemės ir visur čia siūlomas ekstensyvus ūkininkavimas. Ar galima su tuo sutikti? Manau, kad negalima. Užstatytos teritorijos Ignalinos rajone užima 0,5 proc. ir jos vadinamos pažeisto gamtinio karkaso teritorijomis. Reiškia 99,5 proc. yra normalios, t.y. gamtos teritorijos be pastatų. Mąstysena įdomi. Peržiūrėjau sprendinių skyriuje reglamentus, kurie užima žymią projekto dalį. Visi reglamentai paruošti atskiroms teritorijoms, atskiriems užstatymo variantams ir yra galybė sunkiai „įkertamų" terminų. Visgi šitie dokumentai ruošiami ne žmonėms, net ne specialistams, bet matyt „aukšto lygio" žmonėms, kurie sugeba iššifruoti sudėtingus sakinius. Pvz., užstatymo tipas žymimas „U" raide. Pateikiu vieno reglamento ištrauką: „Taikomas polifunkcinėse zonose, kuriose galima esama ir naujai formuojama išsklaidyta mažo intensyvumo naudojimo technogenizuota žemėnauda kitoje žemės paskirtyje." Panaši terminologija vyrauja ištisai. Kas tie vadinamieji „U" tipai. Visokių ten yra, bet Ignalinos rajone sudomino du. „U4" saugomų teritorijų reglamentas, kuris tiesiai ir pasako - viskas daroma pagal saugomų teritorijų nuostatas. Netgi projektuotojai, šito plano rengėjai, pažymėjo Aukštaitijos NP teritoriją" baltai". Balta teritorija - saugoma teritorija, kuri turi savo atskirą „kunigaikštystės" statusą. „U5" - jau yra GK teritorija su savais reglamentais. Apie juos jau truputį kalbėjau. Kokie genijai sukūrė šią nykimo ir naikinimo sistemą kaime? Manau, atėjo laikas politiškai įvertinti tai darančius ir iš to tarpstančius veikėjus. Ignalinos rajone - 640 kaimų, apie 60 vienkiemių, 66 proc. žmonių gyvena kaime. Tai sukurta per šimtmečius ir niekam neduota teisės spręsti, kuriems iš tų kaimų išlikti, kuriems sunykti. Visiems reikia teikti paramą išlikti, augti, gražėti ir turtėti. Tokios nuostatos bendrojo planavimo dokumentuose labai trūksta, gal net nėra.

 Aišku, turi būti bendrojo teritorijos plano pirmenybė prieš ST ir GK specialiuosius planus. Dabar yra atvirkščiai. Aš labai abejoju, kad kaimo klestėjimui iš esmės pasitarnaus turizmas. Nebuvau Portugalijoj, bet buvusieji pasakoja, kuo pavirtusi Portugalija. Valstiečiai su kauptukais ravi plantacijas, naujų plantatorių iš Vokietijos, Anglijos plantacijas. Ar neatsitiks taip ir Lietuvoj? Manau, kad be intensyvios žemdirbystės, modernaus miškų ir vandenų ūkio, sunku įsivaizduoti klestintį kraštą. Įdomu, kokais principais vyksta gyvenviečių projektavimas. Pirmiausia,Ignalinos rajone numatyti 6-7 gyvenviečių tipai.Toliau - 3 erdvinės struktūros tipai ir 3 užstatymo intensyvumo rodikliai. Tai šitie rodikliai, kai jie „nukreipiami" į konkrečius kaimelius, parodo, kad daugiau kaip pusė kaimų neturi jokios perspektyvos augti. Leidžiami plėtros procentai vienam kaimui 10 proc., kitam - 4 proc., kitur dar mažiau, kitur - 0 proc. Koks gi ten Dievas tokius įstatymus išgalvojo?

 Yra buv.Aplinkos ministro A.Kundroto pasirašytas įsakymas dėl GK reglamentų. Ten pasakyta, kodėl negalima GK statyti gyvenamųjų kvartalų. Gyvenamasis kvartalas GK teritorijoje -tai  trys ar daugiau gyvenamieji namai, ūkininkų sodybos, atstumas tarp kurių ne didesnis kaip 150 metrų. Ko tik neprikuria „činovnikai" savo kabinetuose ir už tai dar gauna pinigus, kas svarbiausia! Realus gyvenimas  eina visai kitais keliais. Duok žmogui laisvę ir šiokį tokį pakoregavimą ir bus viskas gerai.

Dar įdomesnių dalykų galima surasti Vilniaus rajono teritorijos bendrajame plane. Ten prikurta, berods, 9 tipai gyvenamųjų teritorijų, pradedant miestu, baigiant vienkiemiu. Kiekvienas toks tipas turi savo reglamentus. Tie reglamentai, jeigu juos čia pateikti, vargu ar be komentarų būtų suprantami. Bet reikia pažymėti šio projekto vadovo R. Devynduonio kruopštumą  Jis sudarė sąrašą visų Vilniaus rajono miestelių, vienkiemių, kaimų (jų iš viso apie 1200) ir kiekvienam kaimui nurodė jo likimą raidėmis ir skaičiais. Na, jeigu gyveni kokiuose Užėnuose , tai tas, kas ten gyvena, atsivertęs projektą gali pamatyt, kad ten jam jokių statybų vystyt negalima. Viskas. Gyveni savo trobelėj ir viskas. Apie sūnų ar dukterų įsikūrimą - viskas baigta! Kas nusprendė? Kas programuoja ir projektuoja kaimų stagnaciją ar net nykimą? Kas tvirtina planą? Rajono taryba. Ji buvo patenkinta gamtinio karkaso praplėtimu, kuris Vilniaus rajone užima 148 tūkst. ha, t.y. 69,5 proc. teritorijos. Į jį patenka daugybė kaimų ir vienkiemių, kurių plėtra iš esmės stabdoma (G3, G4, G4st, G5 tipai). Apie kaimų likimą ST parašyta citata: „Kaimo gyvenvietė ar jos dalis, patenkanti į ST, vystoma sutinkamai su ST apsaugos ir tvarkymo režimu". Aiški teritorijų planavimo „vergystė" saugomų teritorijų politikai Zarasų rajono SPAV rašoma: „Gyvenamoji statyba nenumatoma esamose ST ir gamtinėse teritorijose". Zarasų rajonui „moksliškai" įrodinėjama, kad be Avilių-Čičirio valstybinio parko įsteigimo rajonas tiesiog negali gyvuoti. Šiame SPAV-e (vėl UAB „Urbanistika" 2008 m.) minima, kad jį rengiant vadovautasi daugiau kaip 30-čia direktyvinių dokumentų. Pavydėtinas biurokratinio aparato „darbštumas" ir išradingumas. Kas sustabdys šį baisų srautą? Bet jau sukruto ir savivaldybės, į kovą pakilo prieš šitą savivalę, nors daromas milžiniškas spaudimas savivaldybių veikėjams iš planuotojų pusės.Visgi savivaldybių tarybos, jų administratoriai privalėtų prisiimti atsakomybę už kiekvieno kaimo ateitį.Tuo labiau, kad šiam darbui šįmet paragino Lietuvos savivaldybių asocijacija.

Ignalinos rajone prie bendrojo plano svarstymo prisidėjo 9 rajono gyventojai, pareiškė pastabas. Ir užskaityta, kad įvyko svarstymas. Tai atsiprašau, 9 iš dešimčių tūkstančių... Paprastai gyventojai nieko nežino, neišmano, kas vyksta ir kas jų laukia. Man atrodo, kad atėjo laikas iš esmės keisti šituos dalykus.

Iš tikrųjų Lietuvos kaimų sunaikinimas yra perkeltas į realią ir sėkmingai vykdomą projektuotojų, sumanytojų ir kt. veikėjų rankas. Jie visi gali būti nesunkiai surandami. Jeigu jie priima tuos sprendimus dėl nesuvokimo, tai dar nieko, dar galima išgydyt, bet jeigu dirba kažkam - tai blogai.

            Saugomų teritorijų politikos ir praktikos nekritiškas, bet paklusnus perkėlimas į teritorijų planavimą yra žalingas Lietuvos kaimų egzistencijai.

            Dar keletas minčių, kurios kilo peržiūrėjus Zarasų r. savivaldybės  teritorijos bendrojo plano sprendinius, parengus UAB „Urbanistika" 2009 m. (proj. vadovė A.Kažienė). Sprendinių tekstas - net 110 psl.

Ką randame:

6 psl. BP sprendiniai privalomi Zarasų r. savivaldybei. Jie galios 2010-2020 m. Naudotini skirstant biudžeto lėšas;

11 psl. Zarasai - šalies konvertuojamas plėtros (pagal LR BP) pakankamo potencialumo lokalinis (a) kategorijos centras esamo miesto pagrindu. Štai, kas yra Zarasai!!!;

13 psl. 651 kaimas ir 116 viensėdžių - visi paliekami.Cit.? 59,4 proc. gyvena kaime.

14 psl. Kaimas - teritorija administracinio vieneto ribose, kurį sudaro užstatytos miško, vandenų, agrarinės ir kt. teritorijos - apibrėžimas;Tai geras apibrėžimas

                          Gyvenamųjų vietovių(GV) reglamentai

15 psl. U₁ - Dusetų miestas -taikomas Sartų regioninio parko  spec. plano reglamentas;

16 psl. U_2V - Rokėnų, Smalvų ir kt.kaimai - ūkininkų ūkių sodybų (fermų) statyba negalima;

16 psl. U_2m - rekreac. Prioritetas-tas pats apribojimas.

17 psl. U_k - urbanistinis prioritetas - Vajasiškis ir kt.-tas pats apribojimas

18 psl. U₄ - gyven. vietovės (GV) saug.teritorijoje -  vadovautis ST reglamentu - 26 proc.teritorijos.

18 psl. U₅ -  gamtinio karkaso - galioja GK nuostatai  79,1 proc.teritorijos.

Gamtinis karkasas

33-36 psl. GK numatomas miškingumo didinimas;

37 psl. Natura 2000  - 22 proc.teritorijos - 21 objektas;

53 psl. Bioprodukcinio ūkio teritorijos - zonos Z;

56 psl.

Z_R - rekreacinių vietovių zona - reglamentuoja 2004-01-24 AM įsakymas Nr. D1-35;

Z_E - ekstensyvaus ūkininkavimo - gamtinis karkasas - 79 proc. teritorijos - tai reiškia, kad šioje zonoje intensyvus žemės ūkis negalimas.

58 psl. Lentelė. Žemės ūkio paskirties naudojimo funkciniai prioritetai ir veiklos reglamentavimas. Klausimas - ar matė ir vertino šią lentelę rajono žemdirbiai ir ką apie tokias lenteles galvoja ŽŪM specialistai - gal už juos jau dirba projektuotojai?

65 psl. Miškų ūkio teritorijų naudojimo reglamentai. Įvedama nauja - savoji - indeksų sistema, pvz.,

M₂ - rekreaciniai miškai;

M_4g - ūkiniai miškai gamtiniame karkase ir pan.

102 psl. Pabrėžta, kad BP reglamentai privalomi, o ūkininkų ūkių žemės ūkio paskirties žemės sklypų transformacija negalima;

105-107 psl. Tvarkymo (funkcinio prioriteto) zonų reglamentai.Sudėtingi, jų įgyvendinimo organizavimas ir kontrolė neįveikiami.

109-110 psl. surašyta, ką reikia parengti šių sprendinių įgyvendinimui - tai apie 30 stambių projektų. Taip sakant, savivaldybė panardinama į begalinį projektavimo procesą, o tuo pačiu į nuolatinį lėšų skyrimą šiems darbams.

Trumpa Trakų rajono savivaldybės bendrojo plano apžvalga

BP jau patvirtintas 2009-05-28 sprendimu S1-183. Parengė Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Projekto vadovė - Anželika Kažienė.

Sprendinių fone - tokie patys arba labai panašūs tekstai.

Gamtinis karkasas - 89,9 proc. teritorijos, Trakų seniūnijoje - 88,6 proc.

Saugomos teritorijos - 22,6 proc., siūloma steigti saviv. ST.

Miškai - 42 proc., tačiau jį dar siūloma didinti 10-15 proc.

409 kaimai ir 21 viensėdis - 67 proc. kaimo gyventojai

Suprojektuoti 7 urbanizuotų teritorijų tipai.

U₁ - miestai, miesteliai ir stamb. gyvenvietės

U₂ - agrarinės (kaimo vietovių) - numatoma GV plėtra

U₅ - saugomų teritorijų - gyvenamos vietovės- pagal ST reglamentus

U₆ - gamtinio karkaso GV - pagal GK nuostatus

Ar šis gana paprasčiau parengtas BP svarstytas visuomenėje, duomenų neaptikau. Iš susitikimų su Aukštadvario ir kt. vietovių žmonėmis matyti, kad jie nieko nežino apie BP. Stebėtina,kad kaimų nykimo projektinių tendencijų nestabdė Trakų rajono vadovai, pritarė net miškingumo didinimui.

Trumpai apžvelkime naujo teritorijų planavimo įstatymo kelią.

Dabar galiojantis TPĮ buvo priimtas 1995-12-12. Jį pasirašė prezidentas A. Brazauskas. Šis įstatymas turėjo klaninio veikimo elementų, buvo ypač nepalankus atgimstančios Lietuvos kaimui ir visumoje atgimimo procesui. Todėl kėlė didelį visuomenės pasipiktinimą, bet projektuotojams, architektams, aplinkosaugininkams jis, matyt, tiko. Šis įstatymas taisytas - papildytas - net 20 kartų, bet vis tiek išsaugojo savo plėšikišką charakterį.

Kurti iš esmės naują TPĮ pradėta 2009 m. pradžioje, darbo grupės (vad. dr.D.Bardauskienė), parengiant milžinišką 23 psl. dokumentą - naujos redakcijos LR teritorijų planavimo koncepciją (projektas pateiktas 2009-02-10).

Rengiamai koncepcijai savo argumentuotus siūlymus teikė Lietuvos miško savininkų asociacija (2010-03-10) ir Visuomenės kraštotvarkos draugija (2010-03-10) bei atskiri šių draugijų nariai (dar 2009-09-27). LRV svarstė koncepciją 2010-03-15 ir kaip įprasta, be didesnių pastabų pritarė/pavedė Aplinkos ministerijai rengti šį įstatymą. AM sudaryta darbo grupė (AM svetainėje DG sudėtis neskelbiama) rengė šį įstatymą, bet nei LMSA, nei VKD atstovai nebuvo pakviesti. Reikia pasidžiaugti, kad VU doc. dr. Zenonas Kaunas, žinomas kraštovaizdžio ir vandenų specialistas, vaisingai padirbėjo kartu su LMA žemės ūkio  ir miškų mokslo skyriaus (vad. prof. A.Kusta) specialistais bei su Darnios plėtros akademijos vadove doc. dr. Dalia Bardauskiene ir 2010-05-06 LMA surengė diskusiją „Kaimo kraštovaizdžio ateitis". Diskusijoje priimta rezoliucija, kurią pasirašė žinomi šios srities specialistai, labai palankiai kreipė TPĮ rengėją - Aplinkos ministeriją - į Lietuvos kaimo atgaivinimo ir visuotinės plėtros kelią. Bet, atrodo, kad šis autoritetų pasirašytas dokumentas nepaveikė rengėjų ta linkme. 

Tų nuostatų nerasime Aplinkos ministerijos 2010-11-15 LRV pateiktame TPĮ projekte ir jį įgyvendinančiuose dokumentuose. LRV 2010-11-19 tokią redakciją priėmė? Naujos redakcijos TPĮ straipsnių pirminė analizė rodo, kad šis dokumentas vėl persunktas perteklinėmis aplinkosaugos nuostatomis, nepadidėja nei savivaldybių, nei visuomenės vaidmuo. Daugybė teisių suteikiama mistinėms „valstybės įgaliotoms institucijoms", kurios gali kreiptis į teismą, o paprasta visuomenė to negali ir t.t. Įvesta sąvoka „suinteresuota visuomenė" ???

Aiškiai siekiama revanšo už Lietuvos žmonėms palankesnės saugomų teritorijų įstatymo redakcijos LRS įregistravimą ir svarstymą. Tikimasi, kad šis įstatymas bus priimtas greičiau ir tokiu būdu bus užkirstas kelias teisingumui įsigalėti. Vėl laukia ilgas kovos su biurokratais kelias. Bet reikia pasidžiaugti, kad Lietuvos žmonės jau daug geriau supranta ST prievartos mechanizmą, yra tūkstančiai pasiryžusių apginti savo teises.

Prof. R.Pavilionis, kalbėdamas apie Henry David Thoreau knygą „Voldenas, arba Gyvenimas miške" rašo: „Kodėl žmogus turi paklusti valdžiai, įstatymams, politikams, jų nustatytai tvarkai, jei ta tvarka prieštarauja sveikam protui, žmogaus laisvei ir orumui? Ar ne teisingiau būtų pažeisti tokią tvarką, pabusti ir pažadinti kitus tikram buvimui šiame pasaulyje?" O pats H.D.Thoreau rašo : Valdžios galia.... , kad būtų griežtai teisinga, ji privalo turėti valdinių leidimą ir pritarimą.

Veikia žinomų visuomenės žmonių grupė, pasivadinusi Kaimo išlikimo iniciatyvine grupe (R.Ozolas, J.Ramonas, J.Jasaitis, Ant.Buračas ir kt.). Šiaulių universitete dirbantis doc. dr. J.Jasaitis parengė puikią studiją „Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistemos įgyvendinimas strateginio planavimo procese". Šiame universitete moksliškai nagrinėjamos kaimo problemos.

Visur organizuojamos Lietuvos kaimo tinklo vietinės veiklos grupės, aktyvėja  ŽŪM, bet ji turi negailestingai demaskuoti klaninių grupių užmačias. Net ES šalių ministrai, atsakingi už urbanistinį vystymąsi, 2010-06-22 susirinkę Ispanijoje, pažymėjo, kad „išskirtinis uždavinys yra globalizacijos poveikio amortizavimas, gerbiant tradicijas ir vietinį identitetą" .

Aplinkos ministerijos departamento direktorius Rimantas Bėčius, atsakingas už šio TPĮ projektą, matyt turi permąstyti padėtį.

Išvados.

1.       Savivaldybių BP dalinai tėra jau kitų projektų santraukos - žemėtvarkos, miškotvarkos, saugomų teritorijų ir kt. Ar tai racionalu?

2.       Kuriamos naujos žemėnaudos, miškotvarkos ir kt. teritorijų klasifikacijos, tuo įvedama sąvokų painiava.

3.       Pasiekta prievartinis planavimo lygis, kai toną  duoda ne vietos gyventojai (ar jų organizacijos) ir savivaldybių struktūros, bet projektavimo organizacijos ir valstybės įgaliotos institucijos.

4.       Tokia svarbi sritis, kai visos savivaldybės (o tuo pačiu ir valstybės  dalies) ateities gyvenimo ir veiklos planavimas perduotas privačioms struktūroms, yra nepriimtina ir žalinga praktika.

5.       BP svarstymas ir jo pateikimas regiono organizacijoms bei gyventojams atliekamas aplaidžiai, be rimtesnės atsakomybės už pasekmes.

6.       BP tiesiog tiražuojami, todėl išlaidos jų rengimui galimai yra išpūstos, nes tai didele dalimi ir ES lėšos.

7.       BP sprendinių įgyvendinimui (privalomam) vėl numatomas projektų rengimas - ir taip begalinis projektavimas. Ar ne per daug reikšmės teikiama visagaliams projektuotojams?

Pribrendęs sprendimas pradėti  parlamentinį problemų tyrimą ieškant atsakymo:

- ar teritorijų planavimo sistema negriauna valstybės ekonominio ir gynybinio pajėgumo;

- ar nėra korupcinių-klaninių sąsajų tarp valstybės institucijų ir privačių struktūrų, sudarant sandorius (užsakymus) projektuoti, kurti įstatymus ir vykdomųjų dokumentų bazę, nustatant įvairių darbų apimtis ir įkainius;

- ar būtina tokia griozdiška ir neracionali TP dokumentų rengimo, derinimo, taikymo ir kontrolės sistema;

- ar biudžeto ir ES lėšos nešvaistomos žiniasklaidos ir „suinteresuotos visuomenės" išlaikymui.

Pranešimo autorius: Jonas Rimantas Klimas
mob.: 8-686-19385