Kokie "genijai" sukūrė šią nykimo ir naikinimo sistemą kaime? Atėjo laikas politiškai įvertinti tai darančius ir iš to tarpstančius veikėjus,- konstatuoja žinomas miškininkas, vienas saugomų teritorijų sistemos steigimo pradininkų, visuomenės veikėjas ir tikras  krašto patriotas  Jonas Rimantas Klimas.

            LR miškų įstatymo 2, 4, 11,13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo rengimas Aplinkos ministerijoje, priėmimas LR Vyriausybėje ir svarstymas LR Seimo Aplinkos apsaugos komitete (toliau - AAK) nelauktai ilgai užsitęsė, iššaukė gana prieštaringus vertinimus visuomeninėse organizacijose ir  mokslininkų gretose. Nevyriausybinės visuomeninės organizacijos, susibūrusios apie Lietuvos miško savininkų asociaciją, reikalavo garantuoti LR Konstitucijos veikimą (23 str. 29 str. ir kt.), o „gamtosauginės" NVO - apginti gamtą nuo žmogaus. Pastarųjų pusėje telkiasi ir visa ekokratija, valstybinė aplinkosaugos tarnyba su savo įspūdingais ištekliais.  Pagaliau 2011-03-22/23 AAK tarsi galutinai tos pataisos  aprobuotos ir teikiamos svarstymui LRS plenariniuose posėdžiuose.

            Šių pataisų parengimui paskirta labai daug laiko ir pastangų, tačiau tos pataisos, jeigu tokios bus priimtos LRS, netenkins nei Lietuvos privačių miško savininkų, nei platesnės visuomenės interesų. Tokia padėtis gali susidaryti todėl, kad Miškų įstatymo pakeitimų rengėjai - pirmiausia AM Miškų departamento specialistai, LRV tos srities kuratoriai ir LRS AAK kai kurie nariai (A.Stancikienė, A.Burba) rengdami pakeitimus nesivadovavo LR konstitucijos 23 straipsniu (Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai ir t.t.) Taisytiną LR teisėkūros praktiką  išsamiau nagrinėjo LRS Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras. Vertindamas ekokratų savivaliavimą konstitucinės teisės žinovas St.Šedbaras atkreipia dėmesį į iškreiptą LR Konstitucijos nuostatų taikymą paminant konstitucinius teisinės valstybės principus, kuomet Aplinkos ministerijos ir kt. institucijos savo veiksmus (sprendimus), ribojančius žemės savininkų nuosavybės teisės, dažniausiai argumentuoja iš konteksto ištrauktomis Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. ir 2009 m. birželio 22 d. nutarimų išvadomis, sąmoningai nutylėdamos kitas minėtuose nutarimuose ir kitose bylose Konstitucinio Teismo suformuluotas išvadas. Konstatuota, kad dabar įsigalėjusi įstatymų (o ypač poįstatyminių dokumentų) rengimo prioritetų schema yra:  Valstybė-visuomenė-žmogus, kuri nepriimtina demokratinei valstybei, kokia yra Lietuvos Respublika. Būtinas esminis posūkis - pertvarkyti teisėkūros procesą demokratiškai, humaniškai sudėliojant prioritetus - Žmogus-visuomenė-Valstybė. Tik tada galima tikėtis piliečių teisių laukiamos pagarbos ir pareigūnų sąžiningos ir teisingos tarnybos Tautai.

            Deja, kol kas įstatyminė ir poįstatyminė bazė kuriama tiesiog grubiai pažeidžiant LR Konstitucijos 23 ir 29 straipsnius, jos preambulės principus. Bandoma sureikšminti „viešąjį interesą", bandoma priešpastatyti LR konstitucijos 54 straipsniui.

            Keletos nevyriausybinių organizacijų - Lietuvos miško savininkų asociacijos, Visuomeninės kraštotvarkos draugijos, LR žemės ūkio rūmų, Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos kaimo bendruomenių aspciacijos, Lietuvos žemės savininkų sąjungos ir Lietuvos Šeimos ūkininkų sąjungos bei kt. jėgomis vertinome aplinkosauginių dokumentų poveikį LR gyventojų, pirmiausia kaimo gyventojų veiklai ir gyvenimo kokybei. Vertinimus esame skelbę dešimtyse dokumentų, pateiktų LR Seimui, LR Vyriausybei ir LR Prezidentūrai, Aplinkos ministerijai ir kt. Pagrindinės mūsų atliktų tyrimų išvados:

1.    LR saugomų teritorijų įstatymas ir gausybė jo įtakoje sukurtų poįstatyminių aktų savo apribojimais padarė ir daro neigiamą įtaką kaimų, miestelių ir kt. gyvenviečių piliečių teisėtiems norams kurti pilnavertį gyvenimą.

2.    Saugomų teritorijų įstatymas atkakliomis jo kūrėjų ir įgyvendintojų pastangomis (tame tarpe- ir labai abejotino teisingumo) prasiskverbė į:

Šitą vardinimą galima ir toliau tęsti.

Išvados ir pasiūlymai:

1. Neatidėliotinai ir labai atsakingai LR Seime apsvarstyti LRS Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko St. Šedbaro rašte Nr.SN-S-10/2011 įvardintas išvadas apie teisėkūros politiką, siekti prioritetų pakeitimo į Žmogus-Visuomenė-Valstybė.

2. Užtikrinti, kad vienu srautu būtų svarstomi aplinkosaugos problemų surišti Saugomų teritorijų, Miškų, Teritorijų planavimo, Žemės reformos ir kt. įstatymai, jų pataisos būtų suderintos su savivaldybėmis, bendruomenėmis ir juos vienijančiomis visuomeninėmis organizacijomis (šios institucijos pagal nusistovėjusią ydingą praktiką dažniausiai yra ignoruojamos).

3. Sugriežtinti ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų išleidžiamų poįstatyminių dokumentų atitikimo LR Konstitucijai kontrolę, įvertinti jau priimtų teisės aktų atitikimą LR Konstitucijai.

4. Svarstant LRS Miškų įstatymo 2,4,11,13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIP-1649 (2), siekti, kad LRS nariai atmestų Seimo narės A.Stancikienės inspiruotus 4 str. 3d. 3p (prot.Nr.28), 11 str. 2 d. 2-5 str. (prot.nr.26), 11str. 3 d. (prot.nr.29) jokiais faktais ar tyrimais nepagrįstus destruktyvius pakeitimus (Miškų įstatymo 2, 4, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto svarstymo Seimo AAK protokolo išrašas pateikiamas čia...>>>).

Atskiro vertinimo reikalauja LRS narių A Stancikienės ir A.Burbos, Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie AM direktorės R.Baškytės ir kai kurių kitų asmenų veikla, nukreipta prieš teisėtai žemės ir miškų nuosavybę įgijusių šalies piliečių galimybes disponuoti privačia nuosavybe LR Konstitucijoje įtvirtintais būdais bei sąlygomis. Teisinės valstybės, teisingumo principų pasikartojantis nepaisymas, klaidinančios informacijos pateikimas teisėkūros procese ir netgi LR Konstitucijoje numatytos privačios nuosavybės miškams instituto viešas neigimas nedera Nepriklausomai Lietuvos valstybei atstovaujantiems politikams ir valstybės tarnautojams.