Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) išplėstiniame tarybos posėdyje analizuota jau antrą dešimtmetį besitęsiantis ir niekaip neužbaigiamas nuosavybės teisių atkūrimas Lietuvos piliečiams į žemę, miškus, vandenis.
2011 m. gruodžio 16 d. Best Western Hotel Vilnius, Konstitucijos pr. 14, Vilniuje, Stiklo salėje vyko Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) išplėstinis tarybos posėdis tema "Žemės savininkų nuosavybės teisių atkūrimo aktualijos, problemos ir iššūkiai". (LŽSS nuotraukoje- kalba LŽSS Tarybos pirmininkas Gintaras Nagulevičius) Į posėdį atvyko kviesti Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis, LR Seimo narys Saulius Pečeliūnas; LR Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis, LR žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM vadovas Vitas Lopinys, Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas Seimo KRK pirmininkas Edmundas Pupinis įsitikinęs, kad reikia keisti žemės vertinimo sistemą. Jis pripažysta, kad jau dvejus nepriklausomybės dešimtmečius egzistuoja žemės savininkų „teisėtų lūkesčių problema", tačiau ją išspręsti nesiseka dėl sudėtingų santykių tarp Seimo, Vyriausybės ir savivaldybių. LŽSS tarybos pirmininko pavaduotojo Kęstučio Mozerio skaičiavimais, valstybė žemės savininkams galimai skolinga apie 10 mlrd. Lt. Pasak K. Mozerio, o didžiuosiuose šalies miestuose nuosavybės teisės į turėtą žemę iki šiol atkurtos tik 15-30% pretendentų. Ateinančiais metais parduoti aukcionuose valstybės turimus rezervinius miškus ir tais pinigais atsiskaityti su miestų žemės savininkais,- pasidalino Vyriausybės planais žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas. . Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis pritarė žemės savininkų atstovų minčiai sudaryti darbo grupę, kuri parengtų įstatymų ir teisės aktų siūlymus, kaip kompensuoti už piliečių turėtą ir negrąžintą žemės nuosavybę. Kitų metų valstybės biudžete jau numatyta ~20 mln. Lt atsiskaityti su žemės miestuose savininkais, taip pat parengta tvarka inventorizuoti valstybės įstaigoms priklausančią, bet nenaudojamą žemę. Piliečiams nerimą kelia Seime svarstomi naują žemės mokestį reglamentuojantys teisės aktai. Savivaldybėms bus suteikiama teisė numatyti šio mokesčio dydį - nuo 0,01 proc. iki 4 proc. turimos žemės vertės. Pasak D. Matulionio, tai lems žemės rinkos suaktyvėjimą. "Kuo toliau, tuo labiau Seimas tampa bolševikinis, o politikai - komersantais", - kalbėjo Kovo 11-osios akto signataras Seimo narys Saulius Pečeliūnas. Jis paragino žemės savininkų atstovus raštu kreiptis į Prezidentę, taip pat prieš rinkimus į Seimą pareikalauti, kad politikai ir valdininkai laikytųsi Konstitucijos. Po ilgų ir karštų diskusijų LŽSS išplėstinio tarybos posėdžio dalyviai pritarė siūlymui prie Vyriausybės sudaryti darbo grupę, kuri su atitinkamomis valstybės tarnybomis inventorizuotų nenaudojamą ir grąžintiną žemę, parengtų kompensavimo už turėtą nuosavybę mechanizmus. Posėdyje priimta LŽSS rezoliucija - kreipimasis į Seimą, Vyriausybę ir prezidentę. | 
