Tikrinama tiek pagal susidarytą planą, tiek pagal gautus skundus ar raštus. Rugpjūtį ir rugsėjį planuojama tikrinti gerokai intensyviau. Bendradarbiaujama ir su kitomis institucijomis. Pastarųjų dienų situacija rodo, kad pažeidėjų netrūksta. Skaičiuojama, kad apie pusė patikrintų sklypų yra apleisti, nešienauti.

Ne vienas žemės savininkas turimos nuosavybės neprižiūri ir mano, kad jei nedeklaruoja žemės, nieko ir nepažeidžia. Tačiau taip nėra. Specialistai teigia, kad piktžolėmis, krūmokšniais apžėlę laukai nepuošia ne tik tos vietovės, bet dar ir kelia grėsmę aplinkiniams.

Padėtis nedžiugina

Praėjusių metų liepos 1-ąją įsteigta Nacionalinė žemės tarnyba aktyviai ieško tokių pažeidėjų. Minėtos tarnybos Panevėžio žemėtvarkos skyriaus vedėja Zinaida Marmokienė tvirtino, kad, pagal šios dienos patikros rezultatus, apie pusė patikrintos žemės yra apleista.
„Bloga, nedžiuginanti padėtis. Ypač dabar, kai matyti nešienauti plotai", - sakė vedėja.

Iki rugpjūčio 1 dienos žemių savininkai turėjo nors kartą nuganyti žolę arba nupjauti, tad dabar tikrinant puikiai matyti, kas to nepadarė.
Jos teigimu, norint nubausti tokių sklypų savininkus, reikia laikytis tam tikrų procedūrų. Tai kartais ne tik užtrunka, bet ir sukelia problemų. Pavyzdžiui, savininkas - užsienyje. Tačiau yra nemaža dalis geranoriškų savininkų, kurie ir baudas susimoka, ir pradeda tvarkytis, tad tikimasi, kad situacija keisis į gera. Tuo labiau kad informacija apie patikras ir baudas greitai perduodama iš lūpų į lūpas.

Tiesa, visko patikrinti iškart specialistai neįstengia - tikrina tik du. Pasak Z. Marmokienės, žinant, kiek rajone yra hektarų žemės, fiziškai neįmanoma visko sužiūrėti. Nepaisant to, įsteigus Nacionalinę žemės tarnybą, vykdoma aktyvesnė kontrolė nei anksčiau.

Prie miesto - ne ką geriau

Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio žemėtvarkos skyriaus vyresniosios specialistės Elvyros Kizienės teigimu, visų apleistų žemių savininkų nubausti vis tiek nepavyksta dėl įvairių priežasčių. Kai kurie kviečiami neatvyksta - greičiausiai nenori, kad būtų surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas. Dalis savininkų yra užsienyje, kai kurie - mirę, o paveldėtojai nėra susitvarkę dokumentų ir pan.
„Ką darysi, išvykusiojo nenubausi", - sakė E. Kizienė.

Situacija, jos teigimu, keičiasi kasdien, nes nuolat tikrinama. Aptikta apleista žemė būna įvairios būklės. Pasak vyriausiosios specialistės, atliekančios žemės naudojimo valstybinę kontrolę, dar būna gerai, jei ji tik apžėlusi. Tačiau neretai žemė būna piktžolėta, žolė sustabarėjusi, laukas jau apaugęs krūmais ar net medžiais. Žvalgomasi ne tik į pakeles, bet užsukama ir į pakraščius, kur atokiau. Specialistai užsimoję apvažiuoti visą rajoną. E. Kizienės pastebėjimu, visose rajono seniūnijose situacija panaši, tačiau skirtumų šiek tiek yra. Pastebima, kad apleistų žemių daugiau ten, kur žemė mažiau derlinga, kur mažiau ūkininkų, kuriems būtų galima išnuomoti žemę.

Prie miesto situacija - labai bloga. Vyriausiosios specialistės manymu, taip yra todėl, kad nemaža dalis savininkų gyvena mieste ir neturi sąlygų dirbti žemę.

„Priemiestinė žemė irgi neblizga", - apgailestavo ji.

Ne vienas administracinių teisės pažeidimų protokolas surašytas ir šalia tarptautinės automagistralės „Via Baltica" turintiems žemes savininkams.

Ne tik sėklos, bet ir gaisrai

Bauda priklauso nuo pažeidimo. Jei nešienauta - nuo 250 iki 500 litų, jei naudojama ne pagal paskirtį - nuo 500 iki 1 000 litų. Tikrinama tiek pagal susidarytą planą, tiek pagal gautus skundus ar raštus. Rugpjūtį ir rugsėjį planuojama tikrinti gerokai intensyviau. Bendradarbiaujama ir su kitomis institucijomis. Tiesa, ar savininkai deklaruoja tokią nedirbamą žemę, E. Kizienė teigė nežinanti. Deklaravimą tvarko Nacionalinė mokėjimo agentūra, o tarnyba neturi priėjimo prie jų duomenų bazės, tačiau, nepaisant to, institucijos bendradarbiauja.

Beje, ne vienas apleistos žemės savininkas nesupranta, kuo nusikalto.

„Sako, kodėl kviečiate, aš nedeklaruoju žemės", - tokį klausimą sakė vis išgirstanti E. Kizienė.

Tokie savininkai neretai mano, kad nedeklaruodamas žemės gali jos neprižiūrėti ir nedirbti. Tačiau taip nėra. Vyriausiosios specialistės teigimu, taip pažeidžiamos aplinkinių valdų savininkų teisės - vėjas išnešioja piktžolių sėklas ir į jų laukus. Be to, apleistoje žemėje - didesnis gaisrų pavojus. Nešienauta, sausa žole ugnis plinta žaibiškai.

Pilną straipsnį skaitykite 2011-08-05 portale ekonomika.lt Daivos Savickienės straipsnyje "Brangus turtas žole apžėlė"...>>>