P.Ragožio nuotraukoje: Algirdas Simutis stebisi, kaip žmonės drįso važiuoti per jau nokstančius kviečius.

Kauno klubo „Vėjuona“ medžiotojai prie savo tykojimo bokštelių Kauno r. sav., Babtų sen., Naujatriobių k., pamiškėse važinėja per ūkininkų Algirdo ir Jono (tėvo ir sūnaus) Simučių kviečių lauką. Pasak ūkininkų, medžiotojai elgiasi arogantiškai, nekreipia dėmesio į jų prašymus nevažinėti per pasėlius. Sutramdyti šio klubo medžiotojus ne taip paprasta. Tarp 49 jo narių yra garsių asmenybių – net Seimo narių, policijos pareigūnų. Galbūt todėl jie dedasi žinantys visas medžiotojų teises ir pareigas, net ir tai, kad prie savo bokštelių galima važinėti per jau bręstančių kviečių lauką.

Pasikeitus vadovybei bendradarbiavimas nutrūko

A. ir J. Simučiai valdo 280 ha žemės. Didžioji dalis nuomojama iš žemės savininkų. Valdos atskirais laukeliais išsimėčiusios keliuose Babtų seniūnijos kaimuose. Ūkis augalininkystės krypties. Auginami kviečiai, miežiai, rapsai ir cukriniai runkeliai.

Kone visi ūkininkų laukai ribojasi su pamiškėmis, todėl kasmet pasėliai daugiau ar mažiau nukenčia nuo medžiojamųjų gyvūnų, ypač nuo šernų. Pasak ūkininkų, jie nė karto nesikreipė į medžiotojų klubą „Vėjuona“ dėl padarytos žalos atlyginimo, bet visada rasdavo bendrą kalbą su šio klubo buvusiu vadovu Kauno urėdijos Raudondvario girininkijos Lomankos miško eiguliu Romu Naruševičiumi. Per 30 vadovavimo klubui metų eigulys pažinojo visus ūkininkus, kurių laukai įeina į „Vėjuonos“ medžioklės plotus. Ir ne tik pažinojo, bet ir užmezgė glaudžius ryšius.

Geru žodžiu buvęs klubo vadovas mini „Lytagros“ žemės ūkio bendrovę, ūkininkus Juozą Staliūną ir abu Simučius. Sunkiomis šios žiemos sąlygomis R. Naruševičiaus iniciatyva ir pastangomis „Vėjuonos“ klubo medžioklės plotuose buvo įrengta net 30 žvėrių papildomo šėrimo aikštelių. Klubo parūpintų pašarų būtų neužtekę, jei ne ūkininkų parama. Minėta bendrovė ir ūkininkai į eigulio nurodytas aikšteles veždavo grūdų, pabirų, siloso, cukrinių runkelių. „Mes šėrėme jų žvėrelius. Aš parūpindavau stirnaitėms net žalio pašaro, išbrokuotų salotų iš daržovių perdirbimo įmonės „Salpronė“. O štai dabar, kai pasikeitė klubo vadovas, jie su mumis kalbėti nenori. Kai paskambinau, tai pasiuntė mane trijų rusiškų raidžių atstumu“, – „ŪP“ guodėsi J. Simutis.

Kelias per nokstančių kviečių lauką

Ko gero, didžiausiame vientisame 50 ha lauke plyti gelsva kviečių jūra. Technologine vėže einame skersai šio lauko miško link. Ilgos brandžių grūdų varpos jau puslankiu susirietusios ir palinkusios – artėja javapjūtė. Ties lauko viduriu A. Simutis stabteli ir rodo į išguldytą javų plotelį: „Tai šernų išgulėta. O štai ir išguldytas ruožas, kuriuo jie atėjo iš miško. Matyt, eita kelių. Dabar jau jie vedasi ir gerokai ūgtelėjusius jauniklius. Jie nieko nebijo, praeina greta pamiškėje stovinčius tykojimo bokštelius. Ir nieko nepadarysi – jei yra gyvūnas, jis turi prasimaitinti“, – sako A. Simutis.

Tačiau pasiekus pamiškę ūkininkų nuotaika pasikeitė. Sustojome. Jeigu nematytum į žemę įspaustų varpų, neabejotinai pamanytum, kad tai kelias. Kelias per kviečius... Jis vingiuoja išilgai lauko, gal pusantro kilometro, o to kelio gale išvažinėta automobilių apsisukimų aikštelė. Kelio ruožo plotis – 3-3,5 m. A. Simučio paskaičiavimu, suniokota 70 arų gausų derlių žadančio kviečių lauko.

„Čia niekada jokio kelio nebuvo ir pagal žemėtvarkos dokumentus neturi būti. Svarbiausia, kad su mumis nederinta. Juk jie gali savo laimikius nusivilkti iki kelio technologine vėže arba keliu per mišką iš kitos pusės. Tačiau ponams nesinori porą šimtų metrų paėjėti, geriau privažiuoti prie pat bokštelių per kviečius“, – priekaištavo medžiotojams J. Simutis.

Žalą vis tiek teks atlyginti

Medžiotojų klubo „Vėjuona“ vadovams atsisakius kalbėtis su žalą patyrusiais ūkininkais, šie kreipėsi į Babtų seniūną Joną Praškevičių. Seniūnui šis ūkininkų kreipimasis – ne naujiena. Jam daug kartų teko nagrinėti medžiotojų ir ūkininkų konfliktus, nes seniūnijos teritorija iš visų pusių apsupta miškų. Ir visada J. Praškevičiui pavykdavo sutaikyti abi puses, nereikėdavo kreiptis į teismus.

Šį kartą seniūnas, susipažinęs su A. ir J. Simučių pateiktais žemės nuomos ir žemėtvarkos dokumentais, „ŪP“ pareiškė, kad, jo įsitikinimu, medžiotojai neteisūs ir privalės atlyginti ūkininkams padarytą žalą.

Tačiau pirmiausia seniūnas pasikalbės su medžiotojų klubo atstovais ir ūkininkais, bandys ieškoti sutarimo. „Jeigu pokalbis nepavyktų, medžiotojai atsisakytų gražiuoju atlyginti nuostolius, tada su jais kalbėsis Kauno r. žemės ūkio skyriaus vedėjas Alvydas Rimdeika. Pagal galiojančius teisės aktus jis sudarys komisiją padarytai žalai įvertinti“, – „ŪP“ aiškino tolesnę ūkininkų skundo sprendimo eigą Babtų seniūnas J. Praškevičius.

Abejotini medžiotojų argumentai

„Ūkininko patarėjas“ paprašė pakomentuoti padėtį naująjį, šiemet išrinktą „Vėjuonos“ medžiotojų klubo vadovą Virginijų Galvydį.

„Tai, ką sako A. ir J. Simučiai – prasimanymas. Pirmiausia, jis užsėjęs kviečiais ne savo, o mūsų klubo nario Sauliaus Žiūro žemę, su juo nesuderinęs, jo neatsiklausęs. Pareikalaukite, kad jis parodytų žemės nuomos dokumentus. Jis jų neturi. Be to, jis suarė ir užsėjo servitutinį kelią“, – priešiškai nusiteikęs pradėjo V. Galvydis.

Tačiau šie jo teiginiai prieštarauja Babtų seniūno išsakytai nuomonei. Ūkininkai seniūnui rodė visus su jų valdoma žeme susijusius dokumentus. Beje, tarp žemės A. ir J. Simučiams nuomotojų nėra S. Žiūro pavardės. Pasak ūkininkų, tame lauke nėra ir jo žemės. Servitutinis keliukas tarp atskirų valdų neužsėtas, jis yra ir dabar. Bet juo medžiotojai nesinaudoja todėl, kad jis veda į kitą pusę, o ne bokštelių link.

Dėl išvažinėto kviečių ruožo „Vėjuonos“ vadovas „ŪP“ nieko nepasakė. Iš jo kalbos reikėtų suprasti, kad kelias per kviečių lauką padarytas teisėtai, nes tai jų klubo nario žemė. Tačiau jeigu iš tikrųjų taip būtų, per pasėlius niekam važinėti nevalia. Ir jokių išimčių negali būti nei Seimo nariams, nei policijos pareigūnams.

Pagaliau medžiotojų klubo vadovas metė dar vieną argumentą – esą viskas prasidėjo nuo to, kad klubas „neleido A. ir J. Simučiams jo plotuose medžioti kada nori ir kaip nori“.