Lietuvos savivaldybių asociacijos valdyba konstatavo, kad dabar galiojančio LR saugomų teritorijų įstatymo tobulinimą inicijavo Lietuvos kaimo gyventojų, gyvenančių saugomose teritorijose, nusiskundimai dėl nepagrįsto jų ūkinės veiklos ribojimo, apsunkintų, o kartais visai neįmanomų galimybių atlikti elementarius savo buitinių sąlygų pagerinimo ar aplinkos tvarkymo darbus, dėl naujų ST atsiradimo, ar jų ribų plėtimo nederinant su ten gyvenančiais žmonėmis, ar nepriimant dėmesin jų pastabų, nekompensuojant atsirandančių nuostolių, dėl įtraukimo į ST plotų, kuriuose nuo seno gyvena žmonės, užsiimantys intensyvesne ūkine veikla. Didinamos visos griežto apribojimo zonos neatsižvelgiant į socialines ir ekonomines pasekmes. Didžiulėse teritorijose be rimtų mokslinių paskaičiavimų ir tikslingumo pagrindimo, dažnais atvejais - net nederinus su savininkais ir vietos bendruomenėmis, nustatomi veiklos privačioje nuosavybėje draudimai, tačiau praktikoje savininkams tik retais atvejais išmokamos realios kompensacijos už įvedamus apribojimus. Gauta daug saugomose teritorijose gyvenančių ir ūkininkaujančių žmonių prašymų  sumažinti suvaržymus jų valdomose žemės ir miškų plotuose, garantuoti kompensacijas, garantuoti teisę patiems gyventojams dalyvauti ir spręsti saugomų teritorijų planavimo, steigimo ir panaikinimo procesuose. Akivaizdu, kad galiojančiame STĮ socialiniai, ekologiniai ir ekonominiai interesai yra nesuderinti, o STĮ ir jį lydinčių poįstatyminių aktų įgyvendinimas praktikoje neretai pavirsta biurokratijos rutina. Tokia politika trukdo darniam šalies vystymuisi, stabdo investicijas, naikina etnokultūrą kaime, neskatina jaunų žmonių verslumo regionuose.

Išsamiau: www.lsa.lt
www.lsa.lt nuotrauka