Pajūrio paplūdimiuose plevėsuojanti Mėlynoji vėliava liudija ne tik puikią jų kokybę, bet ir kainuoja nemažus pinigus. Klaipėdos miesto savivaldybė už tokias vėliavas Smiltynės ir Melnragės paplūdimiuose prieš dvejus metus mokėjo 35 tūkst. litų. Neringos merija iki šiol kasmet už vėliavas Nidoje ir Juodkrantėje atseikėja 30 tūkst. litų, Palangos kurortas už tai, kad Mėlynoji vėliava papuoštų paplūdimį ties Botanikos parku, sumoka 10 tūkst. litų.

Visi šie pinigai papildė Lietuvos žaliųjų judėjimo sąskaitą, mat jis yra Mėlynosios vėliavos programos koordinatorius. Judėjimas gautas lėšas naudoja savoms reikmėms, nesusijusioms su pajūrio paplūdimių administravimu ar inspektavimu.

Vėliavos sugrąžinimo į Smiltynės paplūdimį klausimas buvo svarstytas uostamiesčio savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komitete - nutarta nepritarti siūlymui. Nemažai komiteto narių pabrėžė, kad mokėti duoklę LŽJ visiškai netikslinga.

Turi kur išleisti

LŽJ pirmininkas Rimantas Braziulis patvirtino, kad iš pajūrio savivaldybių už dalyvavimą Mėlynosios vėliavos programoje gauti pinigai naudojami jo vadovaujamo judėjimo reikmėms. Tačiau R.Braziulis įrodinėjo, esą pinigai nešvaistomi, tai įrodo išlaidas patvirtinantys dokumentai.

"Dalį pinigų skiriame koordinatorių atlyginimams mokėti, už dalyvavimą privalomosiose programose kasmet taip pat mokame 16 tūkst. litų. Tuos pinigus dar naudojame transportui, biurui išlaikyti, kvalifikacijos kėlimo ir kitoms išlaidoms padengti. Leidžiame įvairius leidinius. Bendrojo lavinimo mokykloms už aplinkosauginę veiklą suteikiame Žaliąsias vėliavas, kurios joms nieko nekainuoja", - vardijo R.Braziulis.

Ragino apsigalvoti

Sugrąžinti Mėlynąją vėliavą į Klaipėdos paplūdimius itin agitavo uostamiesčio vicemeras Artūras Šulcas. "Įvairiose srityse norime gauti geresnės kokybės prekę ar paslaugą. O juk vėliava liudija, kad paplūdimyje ir aplinka, ir smėlis, ir infrastruktūra yra aukščiausios kokybės", - LŽ aiškino jis.

Paplūdimiai, turintys Mėlynąją vėliavą, yra įtraukiami į tarptautinius turizmo katalogus kaip atitinkantys šioms poilsio zonoms keliamus reikalavimus. Lietuvoje pirmąkart Mėlynoji vėliava suplevėsavo 2001 metais Nidos paplūdimyje.

Jos būta ir Smiltynės pliaže, bet dėl kelių nedidelių pažeidimų programos koordinatoriai iš Klaipėdos vėliavą 2009 metais tiesiog atėmė. Vėliau uostamiestis programoje nebedalyvavo.

Lemia ne viską

Pasak buvusio Klaipėdos mero, dabar pirmininkaujančio Finansų ir ekonomikos komitetui Rimanto Taraškevičiaus ( dešinėje), vėliava neišspręs uostamiesčio paplūdimių problemų. Politiko manymu, lėšas, kurios atitektų LŽJ, galima panaudoti gerokai racionaliau. "Jei paplūdimyje švarus smėlis, akį džiugina dailūs takeliai, švarūs tualetai, faktas, kad vėliavos nėra, nuotaikos tikrai negadins. Žinoma, gražu, kai ji plevėsuoja, bet ar ji viską lemia? Tik sumokame duoklę žaliesiems, o aplinką turime tvarkyti patys", - pabrėžė R.Taraškevičius.

Mėlynąją vėliavą siūlyta suteikti 500 metrų ilgio Smiltynės paplūdimio ruožui. Apskaičiuota, kad infrastruktūrai čia sutvarkyti reiktų 88 tūkst. litų. Vien Smiltynės tualetams kosmetiškai suremontuoti - 32 tūkst. litų. Norint sutvarkyti visus Smiltynės paplūdimius prireiktų dar 211 tūkst. litų. Šiemet visiems Klaipėdos paplūdimiams tvarkyti buvo išleista 361 tūkst. litų.

Žurnalisto Mindaugo Milinio straipsnį  "Duoklės už vėliavą nemokės" skaitykite  dienraštyje "Lietuvos žinios" 2011-10-08...>>>