Kompromisiniai pakeitimai

Net ir sumažinus Krekenavos regioninio parko teritoriją, supaprastinus taisykles, jo egzistavimas vis dar kelia čia gyvenančių žmonių aistras. Parko direkcija gyventojus supažindino su pakeitimais, jie sulaukė įvairių vertinimų.

Vieniems žmonėms regioninis parkas vis dar yra kliūtis laisvai gyventi ir ūkininkauti, kiti teigia, kad, panaikinus daugelį regioninio parko apribojimų, jis prarado savo prasmę. Parko vadovybė tvirtina, kad buvo atsižvelgta į gyventojų pageidavimus, esą šie pakeitimai vietiniams leidžia laisviau tvarkyti savo ūkius.

„Prieita prie kompromisinio varianto. Ūkininkams trukdė gyventi ir plėstis ribotas sodybų užstatymo plotas. Jis buvo padidintas. Buvo leidžiama statyti iki 300 kvadratinių metrų namus. Dabar, priklausomai nuo turimo ploto, galima statytis nuo 500 iki 4000 kvadratinių metrų pastatus. Nežinau ar rastumėte kurį nors nepatenkintą", - tikino Krekenavos regioninio parko direkcijos vadovė Alma Kavaliauskienė.

Parko teritorija Vyriausybės nutarimu buvo pakeista praėjusių metų gruodį ir sumažėjo 159 hektarais - beveik iki 11600 hektarų. Iš teritorijos buvo išbrauktos kai kurios dalys Krekenavos ir Upytės miestelių, bet prijungta pusantro kilometro Nevėžio ir jo pakrantės ruožas Surviliškio link.

Per daug atleido?

Parko apsaugos reglamentų supaprastinimui nepritariantis Panevėžio rajono tarybos narys, muziejininkas Audrius Daukša įsitikinęs: panaikinus daugelį apribojimų, parkas neteko prasmės.

„Apribojimų beveik neliko, pavyzdžiui, dėl stogų spalvos. Kaip jums patiktų, jei stogai būtų mėlyni, žalios ar įvairių raudonų spalvų? Anksčiau tokios spalvos buvo draudžiamos, o dabar tik rekomenduojama taip nedažyti. Jeigu tik rekomenduojama, tai galima nekreipti jokio dėmesio. O mūsų liaudžiai, jeigu valdžia rekomenduoja, reikia daryti priešingai", - piktinosi politikas.

A.Daukšai nepatinka, kad pakeitimai padaryti pataikaujant ūkininkams. Dėl to Tarybos narys kaltina Saugomų teritorijų tarnybą, rengusią regioninio parko apsaugos reglamentų pakeitimus, kad ji nuleido kartelę per žemai.

„Man nepatinka, kad, pataikaujant ūkininkams, sumažintos regioninio parko ribos ir išimtos vertingos teritorijos. Jie sutinka su viskuo, kad tik išliktų", - kritikavo A.Daukša. Jis mano, kad ūkininkų siekis panaikinti regioninį parką pagrįstas savo interesų gynimu.

„Visi apribojimai mažina pelnus. Kaip manote, kodėl vaistininkai dabar nepatenkinti? Todėl, kad valdžia kišasi ir riboja jų pelnus. Mūsų piliečiams nepatinka jokie apribojimai, tokia žmogaus psichologija. Tačiau, jeigu norime tikros civilizacijos ir paveldo, turime įvesti draudimų sistemą, bet ji turi būti protinga", - aiškino Tarybos narys.

A.Daukša stebėjosi, kad Krekenavos regioninis parkas nuo vieno kraštutinumo perėjo į kitą: anksčiau parke buvo draudžiama daugelis dalykų, o dabar viskas leidžiama.

„Nebėra jokio parko, yra paprasta teritorijoje - kaip ir visoje Lietuvoje", - apmaudo neslėpė A.Daukša.

Išbrauktų dirbamą žemę

Su A.Daukša nesutinka Krekenavos verslininkas Romas Kiltinavičius. Jis pastaraisiais metais pagarsėjo kaip nenuilstantis kovotojas su regioniniu parku.

R.Kiltinavičius norėtų, kad žemės ūkio teritorija, kuri užima apie 6 tūkstančius hektarų ir sudaro nemažą dalį regioninio parko, būtų išbraukta.

„Nėra atsiklausta žmonių nuomonės. Buvome surinkę parašus ir kreipėmės į Panevėžio rajono savivaldybę bei Saugomų teritorijų tarnybą. Siūlėme palikti Nevėžio senvagę, jo intakus, priduriant miškus, kurių pageidauja miškininkai. Dirbamos žemės yra beveik šeši tūkstančiai hektarų ir ji neturėtų būti saugomoje teritorijoje", - teigė R.Kiltinavičius.

Verslininkas tvirtino, kad visi pagrindiniai suvaržymai buvo palikti, tad savo nuosavybe regioninio parko gyventojai disponuoti negali.

„Jeigu žmogus nori atstatyti ar suremontuoti savo pastatą, jis turi pereiti daugelį institucijų, kad galėtų pradėti tvarkytis. Yra pavyzdžių, kai regioninio parko direkcijoje pasakoma, kad negalima ko nors daryti. Paprašius paaiškinti konkrečiau, patariama kreiptis kitą dieną. Žmogus siuntinėjamas pasiklausti specialisto, taip sudaroma terpė korupcijai. Jeigu pasiūlysi, galėsi kažką daryti. Kuo didesnės teritorijos, tuo daugiau pinigų išplaunama", - aiškino R.Kiltinavičius.

Trukdo įstatymas

Susitikime su gyventojais dalyvavusi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė R.Kiltinavičiaus norą, kad parkui nebepriklausytų žemės ūkio paskirties teritorijos, vadina negalimu ir teigia, kad turi būti saugomas visas regioninio parko kompleksas, o ne atskiros jo dalys.

„Tai nėra atskira apsauga atskirų elementų ar objektų. Šis pasiūlymas buvo nagrinėjamas, bet išimti ar iškrapštyti nėra įmanoma. Turi būti saugomas visas kompleksas. Buvo idėja išsaugoti visą Nevėžio slėnio ir apyslėnio kompleksą", - teigė Saugomų teritorijų tarnybos vadovė.

„Kokį efektą duoda dirbamos žemės saugomoms teritorijoms, koks tikslas jas laikyti regioniniame parke?"- neatlyžo R.Kiltinavičius.

Parko direktorė teigė, kad regioninio parko draustiniuose apribojimai išliko griežtesni nei kitose zonose, tačiau draustinių zonos buvo peržiūrėtos ir ūkininkų sodybos iš draustinių buvo išbrauktos.

„Jis pats nevaldo tokios žemės, o tie, kurie gyvena žemės ūkio paskirties žemėje, žino, kad ribojimų nėra. Jie kaip dirbo, taip ir dirbs", - į R.Kiltinavičiaus priekaištus atrėžė A.Kavaliauskienė.

Regioninio parko vadovė teigė, kad viena iš kliūčių, neleidžiančių dar labiau palengvinti parko gyventojų gyvenimo, yra vis dar galiojantis Saugomų teritorijų įstatymas. Jis draudžia dalinti sklypus regioninių parkų teritorijose.

„Ši nuostata iki šiol įtvirtinta įstatymuose, mes jos negalime keisti, bet šiuo metu įstatymas jau yra Seime ir bus svarstomas jo pakeitimas.

Krekenavos regioninio parko gyventojams padarytos didžiausios nuolaidos, kiti parkai tokių reglamentų dar neturi. Mūsų reglamento pavyzdžiu bus keičiami ir kiti regioniniai parkai", - pasakojo A.Kavaliauskienė.

Pilną tekstą skaitykite "Sekundė" žurnalisto Manto TOMKŪNO straipsnyje "Parkas vis dar kaitina aistras" ... >>>