Galiojant draudimui Lietuva negalės prekiauti taršos kreditais. Šiuo metu analogiškas draudimas galioja ir Rumunijai bei Ukrainai.

Pagal Kioto protokolą pertekliniais valstybės taršos leidimai gali būti perleisti kitoms valstybėms. Lietuva per 2008-2012 m. gali perleisti kitoms šalims, susiduriančiomis su sunkumais įgyvendinant Kioto protokolo reikalavimus, daugiau nei 50 mln. tonų nustatytosios šiltnamio efektą sukeliančių dujų normos vienetų kiekį.

Lietuva iš prekybos taršos leidimais planavo gauti apie milijardą litų pajamų. Būtina sąlyga, kad visos lėšos gautos iš šios prekybos turi būti investuotos į šiltnamio dujų efektą mažinančius projektus. Tam turi būti sukurta speciali sistema, kuri užtikrintų nurodytą lėšų įsisavinimo būdą.

2011 metų liepos 20 d. Aplinkos ministerija pranešė, kad pardavė taršos leidimų už 476 mln. Lt Liuksemburgui, Ispanijai ir privačioms Japonijos bei Šveicarijos kompanijoms.

Iš gautų lėšų 60 milijonų Lt Aplinkos ministerija ketino panaudoti visuomeninių pastatų energetiniam efektyvumui tvarkyti ir atsinaujinantiems energijos šaltiniams taikyti, 90 milijonų Lt – ekologiškiems autobusams pirkti, 65 milijonai Lt – biokuro katilams ir šiuo kuru tiekiamos šilumos sistemai įdiegti.

Lietuva įgijo teisę tarptautinėje rinkoje parduoti taršos vienetus pernai, kai sukūrė žaliąją investavimo sistemą. Pasaulinėje rinkoje iš viso yra apie 7 mlrd. taršos vienetų, o jų paklausa – apie 2 mlrd.