Anot aplinkosaugininkų, ties pavojinga išnykimo riba atsidūrė tokie paukšteliai, kaip meldinė nendrinukė, stulgys, griežlė, juodakaklis naras, didžioji kuolinga.

Itin didelė grėsmė netekti tokių augalų rūšių, kaip pelkinė raistenė, miškinė glindė, melisalapė medumėlė, taurinė pudmė, smulkiažiedė gegužraibė, žalioji dvyndantė, karoklinė skliautenė, žvilgančioji riestūnė, ežerinė lobelija. Anot lrt.lt kalbintų  Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicijos pirmininko Kęstučio Navicko, Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovo Valerijaus Rašomavičiaus bei Baltijos aplinkos forumo vadovo Žymanto Morkvėno, šių augalų ir paukščių rūšių, jeigu nebus tinkamai įgyvendintos apsaugos priemonės, gali nebelikti jau po keleto metų ar dar anksčiau.

[...]

„Kalbėdami apie procesus, vykstančius gamtoje, mes kartais prisiimame sau per didelį vaidmenį. Nė vienas iš mūsų nežino, kokie tie penki metai bus.

Kai prieš 30 metų dirbdami Žuvinto rezervate pamatydavome vieną kormoraną, net plaukdavome į kitą pusę, kad tik paukščio nenubaidytume. Jie Lietuvoje neperėjo ir tai buvo tokia sensacija... Ypač žinant probleminį santykį su žuvininkyste. O štai dabar jų populiacija be jokių pastangų atsigauna“, – pasakojo S. Paltanavičius.  

Ekspertas taip pat pabrėžė, kad daugelis šalių, kurios rūšių išsaugojimui skiria gerokai daugiau lėšų negu Lietuva, didžiąją dalį rūšių jau yra praradusios.

„Mūsų padėtis iš tikro daug geresnė, gal tik kartais mes per daug patys save menkiname“, – svarstė Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius .

[...]

Pilną Absoliutos Andželikos Lukaitės straipsnį "Išnykimo grėsmė kilusi keletui paukščių ir augalų" skaitykite 2011 01 15 lrt.lt...>>>