Bandomojo projekto paskirtis: - ES, buveinių (92/43/EEC) ir laukinių paukščių (79/409/EEC) direktyvų įgyvendinimas.
Seminaro tikslai: - Aptarti mokslinius ir teisinius ekologinio tinklo įsteigimo kriterijus Lietuvoje;
- Išvystyti metodiką ekologinio tinklo integravimui į gamtinį karkasą;
- Aptarti ekologinio tinklo kriterijus projekto tikslinėms rūšims.
Seminare dalyvavo: Lietuvos, Belgijos (Flamandijos), Čekijos, Lenkijos, Estijos, Baltarusijos, Makedonijos, Serbijos ir Vokietijos (Saksonijos) atstovai. Projektą pristatė Lietuvos gamtos fondo atstovas Nerijus Zableckis. Ekologinio tinklo sukūrimo kriterijus ir metodiką Lietuvoje analizavo Dr. Pranas Mierauskas iš Mykolo Riomerio universiteto. Apie gamtinio karkaso teisinį reguliavimą ir ekologinio tinklo integravimo į gamtinį karkasą galimybės kalbėjo Dr. Giedrė Godienė ir Algirdas Klimavičius iš Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos. Ekologinio tinklo kūrimo problemas didelės gamtinės vertės Lietuvos agrarinėse teritorijose analizavo Dr. Petras Kurlavičius, Lietuvos ornitologų draugija. Dr. Eckhart Kuijken iš Flamandijos ir Richard Podloucky iš Saksonijos analizavo praktines buveinių tvarkymo ir ekologinių koridorių atkūrimo problemas. Ekologinio tinklo branduoliai ir migracijos koridoriai kuriami investuojant į pelkių ir kitų gamtos objektų renatūralizavimą bei dirbtinių vandens telkinių kūrimą. Ūkininkų ir kitų žemės savininkų patiriami nuostoliai yra kompensuojami. Kai kada žemė netgi išperkama. Dr. Petr Roth iš Čarlzo universiteto Prahoje, informavo, kad Čekijos ekologiniam stabilumui palaikyti buvo suprojektuotos labai detalios teritorinės sistemos. Planavimo-projektavimo darbams buvo sunaudota daug lėšų. Tačiau dauguma projektinių sprendimų nebuvo įgyvendinti. Geresnių rezultatų pasiekta tik tose vietovėse, kur vyko žemės konsolidacija. Serbijos atstovė Klara Szabados pabrėžė, kad ekologinius tinklus negalima kurti izoliuotai. Juos būtina integruoti į regionų socialinės -ekonomines plėtros planus. Estijoje, kaip informavo Dr. Mart Kulvik, irgi buvo vykdomi, taip vadinamo, „žalio tinklo" projektavimo darbai. Dabar projektuojamas ekologinis tinklas. Darbai gerai vyksta tik pačiame aukščiausiame lygmenyje. Pereinant į žemesnį (rajoninį) lygmenį susiduriama su įvairiomis problemomis. Visiškai nerandama sprendimų pereinant į vietinį (įgyvendinimo) lygmenį. Pagrindinė to priežastis nepakankamas bendradarbiavimas su vietinėmis tikslinės veiklos grupėmis (Stakeholder) ir žemės savininkais. Apie geresnį bendradarbiavimą su tikslinėmis grupėmis pasisakė ir Kristijan Civic iš Makedonijos.
Informaciją parengė: Dr. Zenonas Kaunas
2011 m. vasaris 28 d.
| 
