Ilgą laiką manyta, kad geriausias gamtos vertybių išsaugojimo būdas - jų buveinėje uždrausti žmogaus veiklą. Vadinkime tai apsaugos nuo žmogaus metodu. Laikas parodė, kad šis būdas nepasiteisino, nes ekstensyvi žmogaus veikla dažnai ir lėmė vertingos buveinės egzistavimą, - konstatuoja gamtosaugininkas Danas Augutis.
Ilgainiui apsaugos nuo žmogaus metodą keitė išsaugojimas. Taikant šį metodą pagrindinis tikslas - išsaugoti gerą buveinės būklę. Šiuo atveju skatinama žmogaus veikla, kuri užtikrina gamtos vertybių egzistavimą toje vietoje. Kaip pavyzdžiai, dažnai pateikiami Kretuono salos bei Žuvinto rezervato likimai, kuriuose po dešimtmečių draudimų ir baudimų vėl pradėta skatinti žmonių ūkinė veikla. Pilną D.Augučio straipsnį "Kokią įtaką Lietuvos bioįvairovei daro miško kirtimai?" skaitykite žurnale "Miškai" 
| 
