Į pradžią
Į pradžią El.paštas Svetainės žemelapis
2012 m. gegužės 22 d., antradienis
LMSA veikla Naujienos Klauskite-atsakome Nemokami skelbimai Forumas Rinkos
Verslas. Ekonomika.
Naujienų srautas
Siųsti draugui   Spausdinimo versija
Bizonų ūkio savininkė A.Schelenz: Neprašau iš valdžios nieko. Tegul tik netrukdo dirbti.

Noras gyventi tėvynėje, dirbti širdžiai mielą darbą, būti arti gamtos ir įsukti netradicinį bizonų auginimo verslą pastūmėjo tauragiškę Audrą Schelenz atsisakyti ramaus, aprūpinto gyvenimo Vokietijoje ir parginė atgal į Lietuvą,- supažindina vz.lt.

Keletas ištraukų iš straipsnio:

Važiuojant plentu Tauragė-Šiauliai, prie pat Kelmės į akis krenta medinė arka su užrašu „Bison Ranch", padabinta Lietuvos ir Vokietijos vėliavėlėmis. Užsukus į ūkio teritoriją ir pavažiavus gerą šimtą metrų, prieš akis išnyra sodyba ir naujumu kvepiantis „Bizonų saliūnas", kuriame svečiai vaišinami patiekalais iš bizonienos.

[...] Per 60 bizonų bandą auginantys Schelenzai ūkį netoli Kelmės įkūrė kone prieš penkerius metus. Ūkio savininkė Audra gimė ir augo Tauragėje, tačiau kol atsidūrė dabartinėje gyvenamojoje vietoje, teko įveikti dešimtis tūkstančių kilometrų. 

[...] Kai pagyvenus Vokietijoje apsisprendė grįžti į tėviškę, A.Schelenz kilo mintis auginti bizonus, nes jie nereiklūs, Lietuvos laukai tokių padarų neregėję, taigi ir realizuoti jų mėsą neturėtų būti sudėtinga.

[...] Pirmus 12 bizonų Schelenzai parsigabeno iš Prancūzijos. Pašnekovė neatskleidžia, kiek į juos investavo, bet pinigų tikrai nemažų būta. Vėliau pavyko dar šiek tiek bizonų nusipirkti, o ir ankstesnieji ėmė vesti prieaugį. Banda kasmet gausėjo, o dabar laukuose ganosi per 60 gyvulių.

Kol banda buvo didinama, sodyboje pastatytas rąstinis Bizonų namelis, „saliūnu" vadinamas, - vieta, kurioje galima šventes švęsti ir, aišku, paskanauti patiekalų iš bizonienos. Susidomėjimas ja nemenkas: egzotiškos mėsos paragauti atvyksta ir įmonės, nusprendusios savo kolektyvui taip atsidėkoti už gerą darbą, ir gimtadienius žmonės kartais čia švenčia - kur gi daugiau, sėdėdamas prie stalo svečių salėje ar terasoje, pamatysi aplink laukuose neskubriai vaikštinėjančius bizonus.

Atrodo, originalus verslas įsuktas, investicijos pamažu pradeda atsipirkti, banda vis gausėja, mėsos paklausa yra, naujų idėjų irgi netrūksta - ko daugiau norėti? Tačiau didelio džiaugsmo p. Audros veide nematyti.

Jai, kelerius metus praleidusiai Vokietijoje, kurioje tvarka ir požiūris į verslą visai kitoks, skaudžiausia, jog Lietuvoje žmogus nevertinamas, valdininkai su paprastu gyventoju net nebendrauja, yra susikūrę savas dogmas, o tie, kas nori užsiimti smulkiuoju verslu, turi galva sienas pramušti, kad įrodytų savo teises.

„Neprašau iš valdžios nieko. Tegul tik netrukdo dirbti. Deja, žmogus kartais pavargsta. Todėl silpnumo valandėlėmis su vyru pasvarstome: jei būtume žinoję, kaip Lietuvoje žlugdoma bet kokia iniciatyva, greičiausiai nebūtume bandę čia įsitvirtinti", - prisipažįsta p. Schelenz.

Tačiau tokių akimirkų pasitaiko nedažnai - tiesiog nėra laiko savęs gailėti ir vadžią burnoti. Dirbti reikia! Svarbiausia, anot pašnekovės, - tikėti tuo, ką darai. Būtent tikėjimo savo sumanytos idėjos tęstinumu p. Audrai netrūksta - jos dukra Einera šiuo metu Vokietijoje studijuoja viešbučių verslo vadybą, nes neabejoja, kad šias žinias galės pritaikyti grįžusi į ūkį. O labiausiai nusiteikimą įsitvirtinti Lietuvoje paliudija taikiai po laukus besiganantys bizonai, nes būtent jie yra ilgalaikio verslo esmė.

***

Žurnalistės Rasos Dževeckytės straipsnis "Bizonų užkalbėtoja" skelbtas 2011 m.gruodžio 30 d. dienraščio „Verslo žinios" priede „Savaitgalis". Pilną tekstą skaitykite vz.lt čia....>>>
 
Žymos
, verslas, bizonai, Audra Schelenz, Dževeckytė
Griežtai draudžiama lietuvosmiskai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti lietuvosmiskai.lt kaip šaltinį.
    Daugiau naujienų
Komentarai

Jūsų vardas:
El. paštas:
  
Apsaugos kodas AntiSpam
  komentarų: 2

Bizonų ūkio savininkė A.Schelenz: Neprašau iš valdžios nieko. Tegul tik netrukdo dirbti.
Rūšiuoti pagal: naujausius / geriausius spausdinti visus
 
2012-01-11 09:25 stumbrai Lietuvoje - tarsi karvės Indijoje spausdinti
Kėdainių rajono ūkininkai vis garsiau kalba, kad reikėtų leisti šių gyvūnų medžioklę. Gamtininkai griežtai sako: „Ne“.

Žemdirbiai liūdnai juokauja – jų apylinkėse apsigyvenę kelios dešimtys stumbrų yra tarsi karvės Indijoje. Šių šventais vadinamų galvijų nepastumsi ir nepaliesi. Lygiai taip pat – ir Kėdainių stumbrų.

Prašo valstybės išmokų

Pasibaigus metams Kėdainių rajono žemės ūkio ir melioracijos skyrius įvertino stumbrų pernai ūkininkams padarytą žalą. Ji siekia apie 100 tūkst. Lt. Iš viso stumbrai nuniokojo apie 50 ha ūkininkų laukų.

Kėdainių rajone ūkininkaujanti Galia Bertulienė svarsto, kad valstybė Kėdainių rajono ūkininkams, kurių laukus niokoja stumbrai, turėtų mokėti kasmetines išmokas.

„Taip, kaip gauname išmokas už pasėlius, turėtų būti išmokos ir už stumbrų padarytą žalą. Pati turiu 260 hektarų žemės. Nors laukus apžiūri speciali komisija, įvertina stumbrų padarytus nuostolius ir juos atlygina, tačiau visos padarytos žalos iš karto neįmanoma pamatyti.

Juk visų laukų kasdien neapeisi, nepamatysi, neapvažiuosi. Žala regima ne tik tada, kai pamatai stumbrų ištryptus didelius pasėlių plotus. Šie žvėrys ištrypia ir mažesnius plotus, kurių plika akimi iš karto nepamatysi, tačiau vėliau gauname mažesnį derlių“, – kalbėjo ūkininkė.

Moters teigimu, tokio dydžio ūkiams kaip jos valstybė turėtų kasmet apie 10 tūkst. Lt. Per metus akivaizdžiai padaryta žala G.Bertulienės laukams buvo įvertinta 6 500 Lt. Tačiau ūkininkė tvirtina, kad reali žala yra kur kas didesnė.

„Stumbrai po laukus vaikšto ir ūkininkams nuostolių pridaro kasmet. Bandėme nuo šių gyvūnų gintis ir patys. Su sūnumi ir petardas sprogdinome, ir įjungę automobilio šviesas į juos spiginome. Nieko. Stovi ir žiūri. Ypač drąsūs jie būna tada, kai bandoje yra jauniklių. Tada jų iš viso neišvarysi“, – piktinosi G.Bertulienė.

Drąsūs gyvūnai
O Kėdainių rajono Vilainių seniūnijos seniūną Antaną Bružą neseniai nustebino itin išdrąsėję stumbrai. Didžiulių gyvūnų banda atėjo beveik iki pat gyvenvietės.

„Žmonės stebėjosi, nes anksčiau to nėra buvę. Stumbrai vaikštinėjo maždaug už šimto metrų nuo gyvenamųjų namų. Iki šiol jie daugiau vaikščiojo laukais ir pamiškėmis. Įdomu, kiek dar jie įsidrąsins, kur dar pasuks?“ – gūžčiojo pečiais A.Bružas.

Seniūnas kasmet sulaukia žmonių skundų dėl nutryptų pasėlių. Anot A.Bružo, kai per laukus pereina šių didžiulių gyvūnų banda, iš laukų nelieka nieko.

„Žinoma, ūkininkams valstybė žalą atlygina. Tačiau žmonėms pikta, kai atėję į laukus pamato, kad laukai ištrypti ir metus trukęs darbas nuėjo perniek. Be to, stumbrus sunku ir išbaidyti: jie nieko nebijo ir jaučiasi drąsiai. Negelbėtų ir vadinamasis elektrinis piemuo“, – kalbėjo A.Bružas.

Siūlo leisti medžioti

Šių į Raudonąją knygą įtrauktų ir visoje Europoje saugomų gyvūnų medžioti negalima. Anot Kėdainių rajono ūkininkų, matyt, todėl jie ir yra tokie drąsūs.

Be to, buvo svarstoma ir galimybė stumbrus išvežti į Ignalinos rajoną, kur nėra daug ūkininkų dirbamų žemių. Tačiau išgabenti tiek stumbrų būtų gana sudėtinga ir pareikalautų nemažų investicijų. Pirmiausia visus žvėris prieš vežant reikėtų sugaudyti ir užmigdyti.
Tačiau sprendimo, anot A.Žviko, ieškoti būtina, nes kasmet stumbrų banda didėja, o jie įžūlėja.
Pasak skyriaus vedėjo, šiuo metu Kėdainių apylinkėse vaikštinėja apie 40–60 stumbrų.

Šaudyti – nevalia

Aplinkos ministerijos gamtos apsaugos departamento biologinės įvairovės skyriaus vedėjas gamtininkas Selemonas Paltanavičius kategoriškai nusiteikęs prieš stumbrų medžioklę: „Negalima iššaudyti ir išnaikinti visko, kas tau nepatinka.“

Anot. S.Paltanavičiaus, Kėdainių rajono ūkininkams už stumbrų padarytus nuostolius mokamos kompensacijos. Be to, gamtininkas mano, kad nuo šių gyvūnų ūkininkai galėtų apsiginti ir paprastesniais būdais nei į rankas paimdami šautuvus.
„Yra garsinės petardos šiems stumb­rams baidyti, taip pat elektriniai piemenys“, – kalbėjo S.Paltana­vičius.
Balsuoti Labai blogas Blogas Vidutinis Geras Labai geras
2012-01-10 12:42 stumbrynas Pašiliuose spausdinti
Krekenavos girininkija, Pašiliuose įkūrusi stumbryną, bando atkurti senųjų Lietuvos girių galiūnų bandą. Pagal stumbrų skaičių Lietuva šiuo metu užima devintąją vietą pasaulyje, rašo „Šiaulių kraštas“.

Stumbrynas užima 50 hektarų plotą. 18 hektarų - ganyklų. Visas plotas aptvertas tvirta aukšta tvora, kad galingi, daugiau kaip toną sveriantys gyvūnai jos neišverstų. Stumbrai laikomi pačiais stambiausiais Europos gyvūnais. Tai saugoma gyvūnų rūšis, įtraukta į tarptautinę Raudonąją knygą.
Balsuoti Labai blogas Blogas Vidutinis Geras Labai geras
Atgal
TEISĖS AKTAI
JŪS NARŠOTE NEPRISIJUNGĘ
  Prisijungti              Registruotis 
Skelbimai
Mediena (2)
Miškas (5)
Miško technika
Paslaugos (1)
Įvairūs (1)
 
Naujas
Paieška
 
PARAMA LMSA VEIKLAI


AKTUALU !!!
Skirkite  LMSA  2% Jūsų jau sumokėtų GPM mokesčių.
Išsamesnė informacija ...>>>

Įvykiai
2012-05-19
Lazdijų r. Krikštonių km. 2012-05-25 rengiamas LMSA Valdybos ir aktyvo posėdis (0)
2012-05-18
Kaune, LR žemės ūkio rūmuose 2012-05-22 organizuojama apskritojo stalo diskusija "Pasėlių deklaravimo 2012 m. problematika". (0)
2012-05-18
Portugalijoje gegužės 21-22 d.d.vyks Europos žemės savininkų organizacijos ELO Generalinė asamblėja (0)
2012-05-15
2012-05-24 Dubravos EMMU rengiamas seminaras "Škvalo pažeistų miškų atkūrimas" (0)
2012-05-15
2012-05-23 LR Žemės ūkio rūmai rengia apskritojo stalo diskusiją “Kooperatinių bendrovių pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) taisyklių tobulinimo galimybės” (0)
 1 2 Pirmyn -> 
Archyvas
NAUJIENLAIŠKIS
Naujienos el.paštu- užsiprenumeruokite!
Vardas
El. paštas
POPULIARIAUSIOS ŽYMĖS




Skelbimai - www.mirazas.lt
Miško gėlės-www.geliurojus.lt
LMSA REKOMENDUOJA
  

 

 

Apie projektą
Partneriai
Reklama
Kontaktai
Iš viso apsilankė: 4838874
Šiandien apsilankė: 3017
Dabar naršo: 25
Ozo g. 10a, 08200 Vilnius, Tel.fax.: +370 5 2767590. K.Donelaičio g. 2, Kaunas, Tel.: +370 37 400363
© Lietuvos miško savininkų asociacija. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.