Į pradžią
Į pradžią El.paštas Svetainės žemelapis
2012 m. gegužės 19 d., šeštadienis
LMSA veikla Naujienos Klauskite-atsakome Nemokami skelbimai Forumas Rinkos
Naujienų srautas
Aplinkosauga
Siųsti draugui   Spausdinimo versija
prof.V.Rudzkienė: Lietuvos saugomų teritorijų sistema ypač paini ir sudėtinga

Lietuvos saugomų teritorijų gyventojai savo teisėmis labiau primena 19 amžiaus baudžiauninkus, o ne laisvos valstybės piliečius. Jie gali šokti, dainuoti, pinti krepšius, tačiau sprendimų, įtakojančių jų gyvenimą, patys priimti negali,- įsitikinusi prof.Vitalija Rudzkienė. Jos straipsnį "Saugomų teritorijų gyventojai savo teisėmis primena baudžiauninkus" 2011-11-03 publikuoja grynas.lt
 
Straipsnyje profesorė pastebi, kad Lietuvos saugomų teritorijų gyventojai negali pilnai valdyti savo nuosavybės (saugomų teritorijų žemės sklypai negali būti dalinami) ir tik ponas (tiksliau, valdininkas) žino kokia turi būti miško viduryje esančio vienkiemio sodyba. O saugomos teritorijos nėra mažas žemės lopinėlis: Lietuvos saugomos teritorijos užima 15,6 proc. šalies teritorijos ploto.

lietuvosmiskai.lt komentaras: papildant prof.V.Rudzkienę tenka konstatuoti, kad pagal šiuo metu galiojantį LR saugomų teritorijų įstatymą į jo reglamentavimo sferą patenka daugiau kaip 63 proc.Lietuvos teritorijos, o 15,6 proc. saugomų teritorijų biurokratai priskiria įstatyme nenumatytai "ypač svarbių saugomų teritorijų" kategorijai (išsamiau susipažinti galima čia...>>>)


Keletas citatų iš straipsnio: [...] Saugomų teritorijų nuolat gyvenančių gyventojų dalis jau eilė metų mažėja ypač sparčiai ir daugelyje kaimų liko tik viena kita jaunesnė šeima arba tik garbaus amžiaus sulaukę senjorai. Sodybas nusipirkę miestiečiai tradicinės žemės ūkio veiklos nebevykdo, jų poreikiai kiti. Ar, nepaisant to, jie turės statyti tvartus gyvuliams, kurių niekada neturės, kluonus šienui, kurio jie nepjaus, dengti stogus „tradiciniais“ šiaudais, kurių jie neaugina, dalinti langus į smulkias dalis, nors stiklas jau seniai nebėra prabangos prekė? Dabar juk ir technologijos ir galimybės, žmonių patirtis ir išslavinimas visai pasikeitė palyginus su anais „tradiciniais“ laikais. Pirmiausia turėtume rūpintis šiuolaikinių, energiją taupančių technologijų taikymu statybose ir įvertinti tai, kad dabar gyventojai turi visai kitokius poreikius ir kitokias galimybes, nei vos ne prieš šimtą metų žemės ūkyje dirbantys žmonės.

Kitas klausimas – kodėl su tradicine architektūra susiejamos būtent saugomos teritorijos? Lietuvos saugomų teritorijų tinklas labai platus – nuo visiems puikiai žinomų Į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktų Kuršių Nerijos ir Vilniaus senamiesčio teritorijų iki architektūros paminklais paskelbtų griūvančių kaimų.

Lietuvos saugomų teritorijų sistema (įteisinta Saugomu teritorijų įstatymu) ypač paini ir sudėtinga. Ji neturi nieko bendra nei su pasaulyje pripažinta Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos IUCN klasifikacija, nei su loginiais vadybos principais. Pagal klasifikavimo schemą Lietuvos saugomų teritorijų sistema dalinama į keturias dalis, šios, savo ruoštu, į aštuonias dalis, o šios dar į 11 dalių. Šitokioje sudėtingoje sistemoje pasimeta saugomų teritorijų sistemos tikslai, todėl nenuostabu, kad saugomų teritorijų valdymą nuolat lydi skandalai ir vietinių gyventojų nepasitenkinimas dėl nežinia dėl ko ant jų galvų griūvančių apribojimų.

Saugomos teritorijos yra visose ES šalyse. Kaip kitos šalys sprendžia iškilusias problemas? Kaip pavyzdį panagrinėkime ES ekonomikos lyderę Vokietiją, į kurią krypsta emigrantų iš Lietuvos keliai. Kuo skiriasi Vokietijos saugomos teritorijos nuo Lietuvos saugomų teritorijų?

Pirmiausia, Vokietijos saugomų teritorijų sistema yra labai paprasta. Visos teritorijos sudalintos į tris grupes: nacionaliniai parkai (kurių paskirtis visai kita nei Lietuvos nacionalinių parkų), biosferos rezervatai ir gamtos parkai. Visos grupės turi aiškiai apibrėžtus tikslus, kurie trumpai apibrėžiami taip: nacionaliniai parkai – „gamtą palikti sau pačiai“, biosferos rezervatai – „saugoti kultūrinį kraštovaizdį“, gamtos parkai – „saugoti ir vystyti kultūrinį kraštovaizdį ir gamtą“. Skirtingi šių grupių tikslai lemia ir skirtingus administravimo būdus.

Antra, Vokietijoje nėra jokių papildomų įstatymų, reglamentuojančių statybas saugomose teritorijose. Saugomų teritorijų statybas reglamentuoja tie patys teisės aktai, kaip ir likusių Vokietijos teritorijų. Todėl siūlymas saugomose teritorijose statyti namus pagal atskiriems regionams būdingas architektūros tradicijas Vokietijoje būtų neįmanomas.

Trečia, vienas iš svarbiausių tikslų, kurių siekia vietinės biosferos rezervatų ir gamtos parkų administracijos – skatinti darnią plėtrą ir sudaryti tokias verslo sąlygas, kad vietiniai gyventojai liktų saugomose teritorijose. Skatinama visa įmanoma veikla: turizmas, aplinkosauginius reikalavimus atitinkanti pramonė, iš saugomose teritorijose užaugintos produkcijos gaminami sertifikuoti gaminiai (sertifikavimą perka ir taiko dalis Vokietijos ir net tarptautinių maisto produktų gamintojų, o atitikimą standartams prižiūri saugomų teritorijų administracijų inspektoriai), gaminami vietiniai tradiciniai maisto produktai ir alkoholiniai gėrimai, įvairūs smulkūs gaminiai ir suvenyrai, kurių galima nusipirkti čia pat saugomų teritorijų centruose esančios parduotuvėlėse.

[...]

Tokiomis sąlygomis, Lietuvoje saugomų teritorijų vietos bendruomenėms belieka ir toliau puoselėti tradicijas ir sužinoti apie dar vieną nutarimą. Gal jis ir labai geras, bet ar kas paklausė gyventojų nuomonės apie jo reikalingumą? O gal kitas VSTT siūlymas bus saugomų teritorijų gyventojams dėvėti tradicinius drabužius, galvą dengti šiaudine skrybėle ir avėti klumpes? Galima surasti ir argumentų už: tai galėtų prisidėti prie emigracijos mažinimo – su klumpėmis toli nenukeliausi.

 
 fotomenininko Arūno Baltėno nuotrauka.
 

Straipsnio autorė prof.Vitalija Rudzkienė dalyvavo 2011 m. Europarc konferencijoje Vokietijoje pagal Lietuvos mokslo tarybos remiamą projektą „Saugomų ekosistemų vertinimas socialiniu-ekologiniu aspektu (MIP-11115)“. Jos pilną straipsnį "Saugomų teritorijų gyventojai savo teisėmis primena baudžiauninkus" 2011-11-03 skaitykite svetainėje www.grynas.lt...>>>

Žymos
aplinkosauga, saugomos teritorijos, VSTT, Lietuva, teisės, Prof. Vitalija Rudzkienė, gyventojai, baudžiava, gyvenimas
Griežtai draudžiama lietuvosmiskai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti lietuvosmiskai.lt kaip šaltinį.
    Daugiau naujienų
Komentarai

Jūsų vardas:
El. paštas:
  
Apsaugos kodas AntiSpam
  komentarų: 19

prof.V.Rudzkienė: Lietuvos saugomų teritorijų sistema ypač paini ir sudėtinga
Rūšiuoti pagal: naujausius / geriausius spausdinti visus
 
2011-11-08 07:34 stebetojas spausdinti
Lietuvos saugomu teritoriju sistema yra specialiai paini ir sudetinga,kad birokratai pasipildytu kisenes.Teisineje valstybeje yra auksciau daugumos zmoniu norai ir lukesciai,o ne ivairiu klanu norai pildyti kisenes ir griauti pasitikejima valstybe.
Balsuoti Labai blogas Blogas Vidutinis Geras Labai geras
2011-11-05 21:05 Ačiū prof.V.Rudzkienė spausdinti
ačiū už išsakytas teisingas mintis, tačiau tenka apgailestauti, kad laisvoj lietuvoj dėl saugotojų vykdomos politikos liko tik gyvenimo nuolaužos. Joms surinkti prireiks pusę amžiaus.Gal mūsų anūkai sulauks geresnių laikų, jei apskritai dar bus tokia lietuva....
Balsuoti Labai blogas Blogas Vidutinis Geras Labai geras
2011-11-04 11:52 123 spausdinti
Senelis po Stolypino reformos gavo zemes - statesi namus, kuresi - be jokio projekto - zinia, mokescius carui mokejo ir caro kariuomenej kariavo. Nepriklausomoj Lietuvoj irgi si ta state ir mokescius mokejo, negere, seima augino. Sovietiniais laikais su partizanais bendravo, nuo abieju pusiu lupt gavo, vaikai sibire kamavos, bet gyveno. Sovietai zeme misku uzsodino, bet pirtele prie ezero nors ledo, ir karves paraistyje gane bet bezboznikai kryzius isgriove. Atejo nepriklausomybe - dziauges, bet jo zemej apie 1990metus Labanoro parkas kazkaip atsirado - neklause jo niekas. Apie 2000 jau krastovaizdzio draustinis - nesusitvarke senelis popiereliu pirties, tvarto, sulinio naujo ir suzinojo kai norejo sena pirtele inventorizuot - teismui pinigeliu nera, tai matyt Labanoro parko direkcija griaus, uzdes bauda anstoliai zeme parduos ir cia komunistu nomenklaturininku anukelia isikurs. Uz karvyte bauda gavo, nes ten draustinis patapo. Pragyveno senelis cara, smetona , bet baskytizmas ji jau dabaige ATA JAM cia neisgalvota, bet tikra Labanoro parke gyvenancio senolio istorija. Taip cia ir gyvenam - arba mirstam, arba geriam, o po to visgi mirstam....
Balsuoti Labai blogas Blogas Vidutinis Geras Labai geras
2011-11-04 00:43 info spausdinti
kas gali paneigti, kad saugomos teritorijos Lietuvoje is esmes reikalingos tam, kad tas teritorijas saugantys biezdoriai pasiimtu kysius uz projektu derinimus. Pabandykit susitvarkyti privaziavimo kelia i savo sodyba Natura2000 teritorijoje arba pasikeisti stoga Dzukijos nacionaliniame parke ir suprasite...
Balsuoti Labai blogas Blogas Vidutinis Geras Labai geras
2011-11-04 00:16 kitas straipsnis spausdinti
A.Gaidamavičius: ne saugomos teritorijos kaltos, kad nyksta kaimai
http://www.grynas.lt/aplinka/agaidamavicius-ne-saugomos-teritorijos-kaltos-kad-nyksta-kaimai.d?id=51369599&com=1
Balsuoti Labai blogas Blogas Vidutinis Geras Labai geras
2011-11-04 00:14 teisybė spausdinti
Pas mus labiausiai saugo tokį "paveldą" kaip lauko tualetai kiauromis duobėmis teršiantys gruntinį vandenį, šiferiniai stogai, ruberoidu apkaltos lūšnos ir t.t. Didžiojoje dalyje net NESAUGOMŲ teritorijų kaime negalima pasistatyti paprsčiausio poilsio namo. Rekia žaisti kažkokius idiotiškus žaidimus tampant fiktyviu ūkininku, projektuoti "ūkį" su visokias svirnais, klėčiais, klojimais (XXI a:)). Net nedidelę pirtelę paežerėje galima pasistatyti tik po to kai pasistatei tą pseudoūkį. Tokia baudžiavinė tvarka nieko bendro neturi su gamtosauga (kuria reikėtų iš tikrųjų rūpintis). Geriau tokie valdininkai neužsiimtu beprasmiškų draudimų kūrimu ir atsaskaitų rašymų šiltuose kabinetuose, o vaikščiuotų paežerėse ir baustų už neteisėtų tvorų statymą, masinį šiukšlinimą ir kitokį gamtos niokojimą, masinį brakonieriavimą, automobilius statomus dviem ratais ežere ir t.t.
Balsuoti Labai blogas Blogas Vidutinis Geras Labai geras
2011-11-04 00:11 statybu reglamentavimas LT spausdinti
Pavarcius statybu istatyma atrodo ,kad visa Lietuva parkas ir draustinis.Jeigu net vienkiemyje nuosavoje zemeje norint rekonstruoti,kapitaliskai remontuoti reikia brangiai kainuojanciu leidimu,kurie mano nuomone prikimsti pertekliniu reikalavimu,nors atnaujinti statiniai nevirsyja nesudetingu statiniu uzimamo ploto.Man,tokie pertekliniai reikalavimai ir gasdinimai baudomis griovimais kaikur primena reketininku reikalavimus susimoketi ir kas baisiausia visi sie griovimai ,baudimai vykdomi siuo atveju valstybes vardu.Gal todel kaimai ir nyksta?
Balsuoti Labai blogas Blogas Vidutinis Geras Labai geras
2011-11-04 00:09 faktas spausdinti
Ačiū Dievui, ne visi Lietuvoje sudebilėjo. Geras straipsnis, rašytas mastančio žmogaus. Deja , tokių Lietuvoje liko nedaug.

Balsuoti Labai blogas Blogas Vidutinis Geras Labai geras
2011-11-04 00:06 Pagarba Profesorei už tokį straipsnį spausdinti
žiaugiuosi, kad profesorė garsiai įvardino problemą. Jau nekalbu apie regioninius parkus - juose nieko nepakeisi be krūvos leidimų, tvartas įlūžusiu stogu stovi, bet perstatyti niekas nesiimam, nors esam miestiečiai, kiaulių neauginam. Nusipirkome sklypą NETOLIESE saugomos teritorijos - vėl tas pats. Detalaus pasitvirtinti neleidžia, nes galime sudrumsti už kelių km ežere gyvenančių geldučių ramybę. Galiausiai nusprendėme, kad palauksime porą metų, kol vaikas baigs mokyklą, per tą laiką viską parduosime ir važiuosime ten, kur valdžiai rūpi žmonių, o ne geldučių gerovė.
Balsuoti Labai blogas Blogas Vidutinis Geras Labai geras
ankstesnis 1 2  
Atgal
TEISĖS AKTAI
JŪS NARŠOTE NEPRISIJUNGĘ
  Prisijungti              Registruotis 
Skelbimai
Mediena (4)
Miškas (7)
Miško technika (1)
Paslaugos (2)
Įvairūs (1)
 
Naujas
Paieška
 
PARAMA LMSA VEIKLAI


AKTUALU !!!
Skirkite  LMSA  2% Jūsų jau sumokėtų GPM mokesčių.
Išsamesnė informacija ...>>>

Įvykiai
Archyvas
NAUJIENLAIŠKIS
Naujienos el.paštu- užsiprenumeruokite!
Vardas
El. paštas
POPULIARIAUSIOS ŽYMĖS




Skelbimai - www.mirazas.lt
Miško gėlės-www.geliurojus.lt
LMSA REKOMENDUOJA
  

 

 

Apie projektą
Partneriai
Reklama
Kontaktai
Iš viso apsilankė: 4820083
Šiandien apsilankė: 3594
Dabar naršo: 24
Ozo g. 10a, 08200 Vilnius, Tel.fax.: +370 5 2767590. K.Donelaičio g. 2, Kaunas, Tel.: +370 37 400363
© Lietuvos miško savininkų asociacija. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.