Kokios priežastys iki šiol stabdo Lietuvos valstybinių miškų valdyme pritaikyti naujojo viešojo administravimo (NVA) koncepciją-svarsto Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto (SLU) dėstytojas dr.Vilis Brukas straipsnyje "Reforma – valstybei, ne biurokratijai". Straipsnį publikavo žurnalas "Baltijos miškai ir mediena" liepos mėn. tinklalapyje. [lietuvosmiskai.lt komentaras:
Informuoti šaltiniai pranešė, kad po šio V.Bruko straipsnio paskelbimo žurnalo BMM internetinėje svetainėje ir straipsnio 1 dalies išspausdinimo žurnalo rugpjūčio mėn. numeryje Generalinės miškų urėdijos vadovybė paskelbė BMM ultimatumą: jei busi išspausdinta 2 straipsnio dalis ir straipsnis pasiliks internete, urėdijos nepirks ir neprenumeruos nei vieno BMM numerio .
Pasidavę GMU spaudimui BMM žurnalo savininkai, siekdami 'užglaistyti' konfliktą, atleido iš pareigų direktorių Gintautą Kadžiulį ir įvykdė kitus GMU reikalavimus.
Tiek žinių apie miškininkams skirtos spaudos savarankiškumą bei žodžio laisvę:(
2009 m.rugsėjo 20d.] ************************
Kviečiame susipažinti su keletu citatų iš straipsnio: [...]
Miškų ūkio reformos klausimams pasiekus Seimą ir Vyriausybę, užvirė karšta polemika, mirga straipsniai ir pareiškimai. Šie klausimai labai sudėtingi ir svarbūs, paliečiantys ne tik dirbančiųjų asmeninius likimus, bet ir įvairius grupinius interesus. Todėl nenuostabu, kad emocijos dažnai nusveria faktus, pastarieji dailinami į reikiamą pusę, stinga principinių, nešališkų reformos vertinimų.
[...] Būdinga, kad biurokratinė valdymo sistema remiasi lojaliais specialistais, kurie, vykdydami savo funkcijas, privalo vadovautis atitinkamomis instrukcijomis ir turi nedidelę pasirinkimo laisvę. Biurokratinis modelis dažnai kritikuojamas dėl lankstumo stokos, per griežto reglamentavimo, darbuotojų iniciatyvos varžymo. Biurokratinės organizacijos neretai tampa sunkiai reguliuojamais dariniais, o kartais netgi savotiškomis aukščiausių pareigūnų tėvonijomis, kuriose įvairūs asmeniniai ir grupiniai tikslai kertasi su viešaisiais interesais.
[...] Komandinis vadovavimas ryškiai dominuoja ir kaimyninės Lenkijos valstybiniame miškų ūkyje. Administravimo principai išliko nepakitę nuo socialistinių laikų, politinis ir ūkinis valdymas integruotas vienoje organizacijoje. Tai galinga „valstybė valstybėje", besivadovaujanti apsimokamumo principu ir neįnešanti žymesnio indėlio į šalies biudžetą. Šioje itin hierarchiškoje organizacijoje lojalumas yra kur kas svarbesnė vertybė už savarankiškumą ir kūrybingumą, veikla grindžiama detaliais normatyvais ir nuorodomis. Neseniai vykdytoje tarptautinėje jaunų miško ūkio specialistų apklausoje išryškėjo žymios dalies Lenkijos respondentų nepasitenkinimas esama padėtimi. Įsidarbinimą ar kilimą tarnybos laipteliais labiausiai lemia asmeniniai ryšiai (dažnai ir giminystė), o ne darbuotojo kompetencija ir produktyvumas. Hierarchiniai santykiai ir normatyvinis valdymas žlugdo iniciatyvių specialistų darbo motyvaciją.
Vertinant apibendrintai, negalima įžvelgti kokio nors dėsningo sąryšio tarp valstybinių miškų valdymo modelio ir ekologinių bei socialinių reikmių tenkinimo kokybės. Kita vertus, sąryšis labai aiškus tarp valdymo modelio ir indėlio į šalies ekonominę gerovę. Būdinga, kad biurokratiniu valdymu paremtose šalyse valstybinis miškų ūkis dažnai remiasi apsimokamumo principu, t.y. indėlis į biudžetą būna nulinis arba nežymus. Kitaip tariant naudojamasi milžinišku valstybės turtu lyg ir už dyką. Tokį resursų švaistymą sunku pateisinti, ypač kalbant apie šalis, esančias sudėtingame ekonominių ir socialinių transformacijų etape. [...] [Lietuvoje] Pasirinktasis „evoliucinis" veiklos kelias daugiau ar mažiau užkonservavo valdymo sąrangą.
Veiklos aplinkai pasikeitus radikaliai, vidinė valdymo sistema esmingiau pertvarkyta nebuvo. Bene žymiausia reforma - Generalinės Miškų Urėdijos (GMU) įsteigimas 1996 metais tikslu atskirti politinio ir ūkinio valdymo funkcijas. Sveikintinas tikslas, tačiau jo įgyvendinimas pakankamai nevykęs. Visų pirma, šis sprendimas buvo skubotai priimtas valdžių keitimosi išvakarėse, paskutinėmis Miškų ūkio ministerijos gyvavimo dienomis, neatlikus detalesnės analizės ir nesitariant su sektoriaus atstovais. Tai buvo viena iš priežasčių, sukėlusių užsitęsusią trintį tarp GMU ir Miškų Ūkio Departamento (šiuo metu - Miškų departamento). Dar blogiau tai, kad nebuvo sudaryta sisteminių prielaidų efektyvesniam valdymui, GMU tiesiog patapo urėdijų antstatu su gana miglota urėdijų veiklos koordinavimo misija. Reformos pobūdis ir jos vykdytojų mentalitetas lėmė grynai biurokratinį GMU profilį, vis labiau ryškėjant „urėdijų prievaizdo" vaidmeniui.
Reiktų paminėti, kad be GMU įsteigimo dar buvo tam tikrų žinybinio pavaldumo ir urėdijų statuso kaitaliojimų, tačiau jie neatnešė didesnių permainų nei valdymo sistemoje, nei urėdijų veikloje. Nors nuo 2001 metų urėdijos turi valstybinių įmonių statusą, realiai įstatymų joms suteiktos teisės yra gerokai apribotos GMU sąskaita. Pastaroji, neturėdama įmonės statuso, uzurpuoja dalį urėdijų teisių neprisiimdama aiškios atsakomybės.
[...]
Akivaizdu, kad dabartinis valdymas ir ypač viršutinė jo grandis pagal daugumą požymių atitinka biurokratinį modelį:
- Valdymo sistemoje stinga vidinių paskatų racionalizuoti veiklą ir siekti efektyvesnio resursų panaudojimo bei didesnio indėlio į šalies ekonomiką. Veiklos kryptys daugiau sąlygojamos komandiniais principais paremto valdymo ir trumpalaikių konjunktūrinių faktorių negu aiškios valdymo ir miškų ūkio plėtros vizijos.
- Miško ūkinė veikla grindžiama itin smulkmenišku reglamentavimu - planais, normatyvais, detaliomis ir privalomomis nuorodomis urėdijų ir girininkijų darbuotojams, tarsi būtų nepasitikima jų profesine kompetencija. Tai bendra ir gilėjanti šakos problema, sąlygojama biurokratinės valdymo sistemos orientacijos.
- GMU vykdomas urėdijų veiklos koordinavimas yra bene charakteringiausias komandinio valdymo pavyzdys. Pavyzdžiui, nurodoma informacija, kurią privalu pateikti urėdijų tinklalapiuose. Daug žmogiškųjų išteklių išeikvojama įvairiausioms ataskaitoms, tikrinimams, ir pan. Vienas naujesnių ir „įdomesnių" pavyzdžių - kas trys mėnesiai kiekviena urėdija privalo pateikti ataskaitas apie ryšius su visuomene ir pasisakymus respublikinėje spaudoje.
- Lojalumas svarbiau už profesionalumą ir veiklos rezultatus. Nors atskiros urėdijos veiklos efektyvumas žymia dalimi priklauso nuo urėdo kompetencijos, nematyti, kad GMU efektyviai naudotųsi steigėjos teisėmis, siedama urėdų paskyrimus su kandidatų profesionalumu.
- Inovacijos kelią skinasi lėtai, pavyzdžiui, kai kuriose urėdijose nepakankamas informacinių technologijų įdiegimo lygis, stinga efektyvios kompiuterinės apskaitos sistemos.
- Neformaliuose pokalbiuose žymi dalis žemesniųjų grandžių darbuotojų išreiškia nepasitenkinimą esama padėtimi, motyvacija blėsta dėl perdėto biurokratizmo ir jo pasėkoje augančio darbo krūvio. Nepaisant intensyvių diskusijų dėl reformos, šios nuomonės retai išreiškiamos viešojoje erdvėje. Net ilgamečiame profesiniame žurnale „Mūsų girios" beveik neliko kritiškų pasisakymų, idėjų generavimo, ko nestigo tarpukario laiku ir iš dalies net sovietmečiu. Tai gali būti laikoma požymiais, kad valdymo sistemoje stinga viešumo.
Galiausiai, pati GMU oficialiai išreiškia poziciją , kad miškų ūkio valdymą reiktų organizuoti Lenkijos pavyzdžiu. Tuo patvirtinama vertybinė orientacija į tolesnį valdymo „biurokratinimą".
Keistoka tiek urėdų, tiek kitų urėdijų darbuotojų dalia, kai, ūkininkaujant rinkos sąlygomis, tuo pat metu tenka kovoti su biurokratijos malūnais ar tapti beveidžiais sistemos sraigteliais.
[...]
Perskaičius svarstymo [Seimo Aplinkos apsaugos ] komitete eigą , toks nutarimo tekstas sukelia nuostabą. Ar šitą nutarimą formulavo patys Seimo komiteto nariai, ar jis nukopijuotas iš GMU juodraščių? Vertinant pagal viešojo valdymo teoriją ir praktiką, siūloma alternatyva būtų didelis žingsnis atgal. Dalį funkcijų perduodant GMU, būtų toliau stiprinamas biurokratinis antstatas, o urėdijos spaudžiamos dar daugiau, be visų nuorodų ir ataskaitų dar pasitelkiant ir penkmetines atestacijas. Ypač socialistiškai skamba siūlymas grąžinti sovietinę centralizuoto miškų fondo tvarką. Anot GMU atstovų, dalis šio fondo įplaukų būtų panaudojama išlyginti urėdijų pajamas dėl nevienodų ūkininkavimo sąlygų. Tokie svieto lyginimai idėjiškai skamba gražiai, bet praktikoje jie skatina pajamų slėpimą, sumažina motyvaciją dirbti efektyviai, ypač geriausiai besitvarkančiuosius. O kur garantijos, kad kompensacijų skyrimo kriterijumi šalia ūkininkavimo sąlygų netaps lojalumas GMU vadovybei?
[...] Norisi paraginti visų grandžių miškininkus netylėti, aktyviai reikšti nuomones ir ginti savo pilietinę poziciją žiniasklaidoje. Kiekvienas iš mūsų turi galimybę teikti siūlymus dėl valdymo tobulinimo Vyriausybinei Saulėlydžio komisijai , kiekvienas įnašas svarbus kuriant bendrą profesinę ateitį. Reformos rengėjai turėtų išklausyti ne vien miškininkus, bet ir nuo dabartinės valdymo sistemos nepriklausomus teisininkus, ekonomistus, gamtosaugininkus, viešojo valdymo, medienos pramonės ir kitų sričių ekspertus, nevyriausybinių organizacijų atstovus.
Galiausiai reformos eigą lems politikai Vyriausybėje, Seime, Prezidentės komandoje. Belieka tikėtis, kad lemiami sprendimai priklausys nuo tų, kuriems valstybės gerovė svarbesnė už „politinę švogerystę". Priešingu atveju sulauksime dar vieno reformos saulėlydžio su apgailėtinais rezultatais.
|
|
| * V.Brukas: ar sprendimai priklausys nuo tų, kuriems valstybės gerovė svarbesnė už „politinę švogerystę"? |
| Rūšiuoti pagal: naujausius / geriausius |
spausdinti visus |
| |
| | |
